Siekdama padidinti gynybos biudžetą, Danijos vyriausybė atšaukia Nacionalinę maldos dieną. kai kurie politikai ir dvasininkai dėl tokio žingsnio teigia esantys nustebę ir pasipiktinę.
„Vyriausybė atėjo kaip vagis naktį”, – krikščioniškam Danijos dienraščiui „Kristeligt Dagblad” sako Danijos ekosocialistinio Raudonųjų ir žaliųjų aljanso parlamento narė Viktorija Velaskes (Victoria Velásquez).
Gruodžio viduryje ministrė pirmininkė Mette Fredriksen (Mete Fredriksen) paskelbė panaikinanti krikščionišką šventę Didžiąją maldos dieną. Ketvirtadienį įstatymo projektas buvo išsiųstas konsultacijoms. Jei viskas vyks pagal planą, įstatymo projektas bus priimtas per kiek daugiau nei mėnesį. Dėl trumpo konsultacijų termino, kuris nustatytas sausio 19 d., opozicija turi mažiau laiko nei įprastai pateikti savo pastabas.
Tai daug pasako apie dabartinės vyriausybės darbą, sako Velásquez. Pasak jos, nė viena iš trijų valdančiųjų partijų rinkimų kampanijos metu neminėjo, kad ketina panaikinti valstybinę šventę. „Dabar jie staiga atima iš žmonių dar vieną nedarbo dieną ir daro tai net viduryje derybų dėl kolektyvinės sutarties”.
Valstybinės šventės panaikinimo priežastis – Danijos gynybos biudžetas. Siekdama padidinti išlaidas gynybai iki dviejų procentų bendrojo skaitmeninio produkto, kaip numatyta NATO standartuose, vyriausybė nusprendė atsisakyti šventės. Papildoma darbo diena, Danijos finansų ministerijos duomenimis, padidina bendrąjį vidaus produktą (BVP) 1,3 mlrd. eurų. Be to, valstybės iždas kasmet padidėja 430 mln. eurų.
Šis sprendimas Danijoje yra jautrus. Ši diena populiari, nes dirbantys danai pavasarį turi ilgąjį laisvą savaitgalį.
Dauguma profesinių sąjungų kritikavo šią priemonę. Jų nuomone, neįsivaizduojama, kad valstybinė šventė turėtų būti sutrumpinta mainais į papildomas valstybės pajamas. Dešiniojo sparno partijos apgailestauja, kad bus prarasta dalis Danijos kultūros paveldo.
Dešiniojo sparno partijos apgailestauja, kad bus prarasta dalis Danijos kultūros paveldo.
Viešojo sektoriaus profesinės sąjungos FOA pirmininkės Monos Striib (Monos Stryb) teigimu, nariai turėtų balsuoti prieš naują kolektyvinę sutartį, jei vyriausybė neatsisakys savo pasiūlymo, kuris paskelbtas prieš pat prasidedant deryboms dėl kolektyvinės sutarties. „Derybos dėl kolektyvinės sutarties ir taip yra labai sudėtingos dėl didelės infliacijos. Vyriausybė turi kuo greičiau nuimti šį pasiūlymą nuo stalo”, – finansų dienraščiui „Borsen“ sakė Striib.
Birthe Rønn Hornbech (Birte Riun Hornbech) po 48 metų atsisakė narystės liberalioje Venstre partijoje. Hornbech buvo parlamento narė 1984-1987 m. ir 1990-2015 m. Per šį laikotarpį ji taip pat ėjo pabėgėlių, imigrantų ir integracijos bei bažnytinių reikalų ministrės pareigas.
Interviu laikraščiui „Jyllands-Posten” ji kaltina vyriausybės politikus „teologiniu ir krikščionišku neraštingumu”. Kartu ji tai vadina „išraiška, kad Danijos liberalioji partija mirė”.
Danijos bažnyčios yra nusivylusios vyriausybės planais. Per Nacionalinę maldos dieną daugelis bažnyčių rengia tokias apeigas, kaip vaikų krikštas ar dvasininkų patvirtinimas.
Pasak Haderslevo vyskupės Marianne Christiansen (Marian Christiansen), sutartis tarp vyriausybės ir Bažnyčios žlunga. Ji tai vadina „liūdna ir nerimą keliančia situacija”, nes ji atskleidžia, kad nėra jokios apsaugos nuo valstybės kišimosi į nacionalinės bažnyčios vidaus reikalus.
Darbo ministras Halsboe-Jørgensenas (Halsbo-Jorgensenas) mano, kad šventės panaikinimas yra geriausia išeitis siekiant gauti pinigų kariuomenei. „Didžiosios maldos dienos neturi jokio pagrindo krikščioniškame tikėjime. Tai diena, su kuria nesusijusios pagrindinės krikščioniškos tradicijos. Taigi, jei reikia rinktis tarp valstybinių švenčių, manau, kad tai geriausias pasirinkimas”.
