Leipalingio Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijoje švenčiami tituliniai Šv. Onos atlaidai yra viena iš gražiausių vasaros švenčių, surenkanti po Lietuvą išsibarsčiusius kraštiečius, kaimyninių parapijų maldininkus. Nors per šias iškilmes dažnai lydavo, bet šiemet, liepos 23-ąją, Dievas dovanojo gražų orą.
Parapijos klebonas Artūras Vaškevičius pasveikino gausiai susirinkusius tikinčiuosius. Pakvietė aplankyti naujai sutvarkytą šv. Agotos koplyčią. Paskelbė, kad Eucharistijoje bus meldžiamasi už parapijos gyvuosius ir mirusius bei aukotojų intencijomis. Palinkėjo gražių, šviesių šv. Mišių, prašant Švč. M. Marijos tėvų, šv. Onos ir Joakimo, užtarimo. Pristatė svečią, atlaidų vedėją Panaros Dievo Gailestingumo koplyčios rektorių kun. Petrą Algirdą Kanapką.
Tradiciškai pirmiausia vyko Eucharistijos procesija aplink bažnyčią.
Šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė kun. P. Kanapka. Homileto pirmieji kreipinio žodžiai: „Mielieji, Sumos šventės dalyviai, džiugu jus matyti čia susirinkusius, paprašysiu – klausykitės manęs…“ Kunigas išsamiai paaiškino dienos Evangelijoje pagal Matą (13,24–30, (31–43) Jėzaus išsakytą žmonėms palyginimą apie brandžius kviečius ir rauges. Ragino atsigręžti į Dievą. Šiandienos pasaulyje žmonės jau nesuvokiantys, kaip turi gyventi, kur gėris, kur blogis… Net ir bažnyčioje tikintieji jau nesupranta, kaip turi elgtis. Pateikė pavyzdžių. Homiletas aiškino, jog Jėzus kantrus, geras, mus moko to paties. Klausė : „Tai iš kur tas blogis, karai..?“ Šėtonas pasėjęs puikybės sėklą – rauges. Nors žmonės prašę Jėzaus išrauti rauges, bet Jis liepęs leisti augti kartu su kviečiais. Juk Jėzus atėjęs ne bausti, bet gelbėti. Iš čia kylantis pavojus žmogui galvoti, jog niekas jo nebaus. Žemėje niekas nebaudžia, bet mes už kiekvieną blogą, nepadarytą gerą darbą, žodį nusipelnome bausmių.
Dvasininkas, palyginęs mūsų kelionę su vežimu, kurį traukiame ir dedame į jį bausmes – akmenis. Su jomis į dangų nepateksime.
Dvasininkas, palyginęs mūsų kelionę su vežimu, kurį traukiame ir dedame į jį bausmes – akmenis. Su jomis į dangų nepateksime. Pateikęs būdų, kaip tas bausmes sumažinti. Vienas jų – iš šios dienos atlaidų išeiti su atlaidu, įvykdžius tam skirtas sąlygas. Reikia atlikti Išpažintį, priimti Komuniją, pasimelsti šv. Tėvo intencija. Dvasininkas klausęs: „Prie ko mes save priskirsime? Prie gerųjų ar prie blogųjų? Ar mumyse yra raugės?“ Jėzus mus moko kantrybės, pirmiausia priimti save. Nesame tobuli, bet esame mylintys. Raginęs melstis už save, savo artimuosius, kitus. Pateikęs vienos motinos pavyzdį: „ Vaikai, aš jūsų nepavysiu, bėgančių nuo manęs, bet mano maldos visada pavys“.
Homiletas kvietęs pirmiausia atsigręžti į Dievą ir Jam dėkoti. Atsibudus pirmi žodžiai turėtų būti: „Ačiū Tau, Viešpatie, už naują dieną“ .
Baigdamas homiliją, akino prašyti šv. Joakimo ir Onos, kad „jie mums padėtų branginti, saugoti savo šeimas ir mus vestų, jog nebūtume raugės, o brandūs kviečiai, nulenkę galvas prieš Dievą…“
Šv. Mišiose giedojo parapijos choras, vargonininkas Laimis Juškaitis. Eucharistijos pabaigoje parapijos klebonas A. Vaškevičius dėkojo kun. P. Kanapkai už puikų vadovavimą Atlaidų liturgijai.
Atlaidų vedėjas dar palinkėjo, kad „nesavanaudiškos meilės žodį patvirtintume nesavanaudiškos meilės darbais, tarnyste…“ ir suteikė iškilmingą palaiminimą.
Klebonas palaimino varduvininkes Onas ir įteikė po rožę.
Aš dar pridedu maldos rožę ir siunčiu ilgametei parapijos tikybos mokytojai Onai Alesiūtei-Bleizgienei, kurios paruoštos mergaitės adorantės beveik 20 m. procesijoje barstė gėles. Dėl ligos ji negali lankyti bažnytėlės. Galima pasidžiaugti, kad tradicija tęsiasi jau su kita jauna parapijiete.
Pripildę širdis atlaidų dovanotomis dvasinėmis vertybėmis, maldininkai skirstėsi. Vieni – prie suneštinės agapės stalelio, kiti nukurnėjo į „Kermošių“. Jį kelinti metai organizuoja Leipalingio seniūnija kartu su Druskininkų kultūros centro Leipalingio laisvalaikio sale. Šalia bažnyčios esančioje „Rinkos“ aikštėje šurmuliavo kaimo bendruomenės, vietiniai amatininkai, ūkininkai. Seirijų kapela „Seirija“, (ilgametis vadovas Vytautas Rutkauskas) iš dūšios traukė liaudiškas dainas, kvietė pamiklinti kojas. Seniūnas Antanas Krancevičius pasveikino Onas.
