Žmogus valstybei yra niekas – taip sako buvusi teisėja Neringa Venckienė neslepianti, kad teisingumo savo gimtinėje ji jau nesitiki. Šiuo metu Nyderlanduose gyvenanti moteris teigia, kad svetimoje šalyje jaučiasi saugesnė ir laimingesnė. Visgi, net praėjus dešimčiai metų nuo dienos, kai iš jos rankų buvo išplėšta dukterėčia, N. Venckienė sako to nepamiršianti niekada ir neslepia bijanti, kad ta diena buvo lemtinga mergaitės gyvenime.
Gegužės 17-ąją suėjo dešimt metų po vadinamojo Garliavos šturmo, kai iš jūsų rankų buvo išplėšta Deimantė. Kokios mintys jus aplanko galvojant apie šią datą?
-Labai liūdna, ir tiek. Negaliu patikėti, kad taip vykdomas teismo sprendimas ir tokiu būdu paimamas vaikas, jį draskant, žalojant. O aš, būdama teisėja, nieko negaliu padaryti. Gauja pašlemėkų daužo tavo namus, tave sužaloja ir prievarta paima vaiką prieš vaiko valią. Tai pasibaisėtino valdžios brutalumo, žiaurumo ir elementaraus žmogiškumo išniekinimo pavyzdys. Tas 2012 m. gegužės 17 d. rytas parodė, kad žmogus mūsų „nepriklausomoje” valstybėje, už kurią tiek kovojome, kurios taip siekėme, yra niekas.
Ar jums nekeista, kad iš visų bandymų susidoroti teisiškai galiausiai buvote pripažinta kalta dėl trukdymo antstolei įgyvendinti sprendimą. Tai ne itin sudėtingas nusikaltimas, palyginus su tuo, apie ką iš viso yra ši istorija.
-Visos istorijos esmė – mažamečio vaiko seksualinis išnaudojimas. Pabrėžiu, kad nebuvo jokios mano brolio kovos su Laimute Stankūnaite dėl vaiko, nes vaiko ji neaugino, mergaitė augo mano brolio ir mano tėvų namuose. Apie patirtą seksualinį išnaudojimą mergaitė pradėjo pasakoti, grįžusi po susitikimų su motina savaitgaliais.
O kas buvo toliau? Prokuratūra įtarimų Stankūnaitei nepareiškė, nors teismas 2009 m. tai įpareigojo padaryti. Dėl Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės apskritai jokio tyrimo nebuvo. Antroji mergaitė O. Naruševičiūtė buvo apklausta prokuratūroje, dalyvaujant jos motinai Naruševičienei. Ar taip vyksta galimai nuo seksualinės prievartos nukentėjusio vaiko apklausos? Mano brolio mergaitė buvo apklausta 5 kartus, vaiko kambaryje dalyvaujant tik psichologui.
Žodžiu, visa bylos eiga – padaryti kaltais tuos, kurie ieškojo tiesos.
Žodžiu, visa bylos eiga – padaryti kaltais tuos, kurie ieškojo tiesos.
Kiek žinau, buvo sugalvota mane įkišti už grotų iki gyvos galvos. Būta apie 60 baudžiamųjų bylų man, į Jungtines Amerikos Valstijas išsiųsta 39 kaltinimai. Patys didžiausi nusikaltėliai Lietuvoje turėjo daugiausiai 10-12 bylų. Iš esmės buvo perlenkta lazda ir JAV tai suprato, tačiau Lietuvos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, politikų vykimas į Ameriką įtikinti, kokia esu baisi nusikaltėlė, pavyko ir leido mane išduoti su 4 nesunkiais nusikaltimais. Visa šimtalapė kelerių metų kūryba faktiškai nuėjo šuniui ant uodegos. Tai tiek apie mane. Bet kuo kalti buvo mano seni tėvai, giminės, kaimynai, žmonės kieme? Nuteista gauja, kuri niekada neegzistavo. Visiški absurdai.
Jūsų sūnus paviešino vaizdo įrašą iš tos dienos ir dabar kiekvienas gali matyti, kaip viskas buvo. Ar tuo įrašu susidomėjo teismai, valstybinės institucijos?
-2012 m. gegužės 17 d. vaizdo įrašu, darytu namo viduje, nesusidomėjo nei teismai, nei valstybinės institucijos. O įrašas liudija viena – baisią, protu nesuvokiamą, prievartą prieš mažą vaiką.
Teismai jau pasakė, kad pedofilijos nebuvo. J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymu įtariamas jūsų brolis Drąsius Kedys miręs. Nuo ko šiandien slepiama Deimantė, kuri yra jau pilnametė?
-Mes nežinome, ar ji slepiama. Mes nežinome, ar ji yra gyva. Neturime absoliučiai jokių žinių apie ją.
Kaip manote, ar kada nors Deimantė bandys susisiekti su jumis, kitais giminaičiais, pasakyti savo nuomonę apie tai, kas iš tiesų įvyko?
-Manau, jeigu su ja būtų viskas gerai, ji jau būtų susisiekusi.
Jūsų sūnui Karoliui iki šiol neleidžiama bendrauti su pussesere?
-Atsakymas vienas – Deimantė padaryta nesveika arba ji yra negyva.
Dažnai pamirštama, kad buvo įtariama, jog pedofilijos auka galėjo tapti ir V. Naruševičienės duktė. Ar kada nors jums ar kažkam iš giminių teko su ja bendrauti? Ar buvo kada nors paneigta, kad ji netapo pedofilijos auka?
-Apie antrąją mergaitę taip pat neturime jokių tikrų žinių.
Visuomenei bandoma sakyti, kad Garliavos istorija buvo vienos šeimos istorija. Ar tikrai tai buvo tik vienos šeimos istorija?
-Aš iki šiol manau, kad buvo susidurta su pedofilų gauja, kurią siejo tiek teisėsaugos, tiek politikų ryšiai.
Pati buvusi teisėja, sakėte, kad teisingumo Lietuvoje nesitikite. Kaip šiandien vertinate Lietuvos teismų sprendimus? Neseniai Lietuvą sukrėtė tai, kad „MG Baltic” byloje visi įtariamieji išteisinti.
-Mano nuomone, teismuose dirba verslininkai. Eligijui Masiuliui tuščiame alkoholio butelio įdėkle buvo perduota 106 tūkst. STT pažymėtų eurų. Atrodo, viskas aišku, ką darė E. Masiulis ir kaip pas jį atsirado šie pinigai. Bet aišku turbūt tik mums, logiškai mąstantiems žmonėms. Teisėjams Lietuvoje nėra taip lengva suprasti. STT pažymėti pinigai teismo sprendimu virto paskola.
Kokią žinutę visuomenei siunčia tokie sprendimai?
-Nepasitikėjimą teismais.
Visgi šiuo metu esate pateikusi skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Ko prašote ir kokios baigties tikitės?
-Prašau mane išteisinti. Nieko nesitikiu. Kaip nieko nesulaukiau ir iš Lietuvos apeliacinio teismo. Į mano apeliacinį skundą nebuvo įsigilinta. Mano skundas iš esmės nebuvo analizuotas.
Lietuvos apeliacinis teismas remiasi 2012 m. gegužės 17 d. padarytu vaizdo įrašo aprašymu, neatnaujinęs bylos tyrimo ir neperžiūrėjęs paties vaizdo įrašo, kai aš apeliaciniame skunde aiškiai buvau nurodžiusi, kad vaizdo įrašo aprašymas visiškai neatitinka jo turinio.
Lietuvos apeliacinis teismas, kaip ir Panevėžio apygardos teismas, kartoja, kad L. Stankūnaitė pasiėmė dukrą, nors byloje esantis vaizdo įrašas liudija, kad prieš vaiką L. Stankūnaitė naudojo jėgą: ją tampė, draskė, užlaužė ranką.
Teismas nepasisakė, kokiu pagrindu policijos darbuotojai turėjo teisę naudoti jėgą prieš mane – tuo metu buvusią teisėją, negavus Lietuvos Respublikos Seimo, o tarp Seimo sesijų – Lietuvos Respublikos prezidento sutikimo įeiti į mano gyvenamąsias patalpas, suvaržyti mano laisvę – naudoti jėgą prieš mane. Lietuvos apeliacinis teismas nurodo, kad namas, kuriame buvo panaudota jėga prieš mane, priklausė mano tėvams, bet ne man. Pabrėžiu, kad įstatymas kalba apie gyvenamąsias patalpas, bet ne nuosavybės teise priklausančias patalpas.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija šių metų sausio 25 d. nutartyje nurodo faktus, kurie, manau, neatitinka tikrovės. Nurodyta, kad N. Venckienė 2013 m. liepos 2 d., jau pasibaigus jos teisėto buvimo Jungtinėse Amerikos Valstijose laikotarpiui, kreipėsi dėl politinio prieglobsčio suteikimo, apie kurio suteikimą duomenų byloje nėra. Taigi akivaizdu, kad teisėjams nėra žinoma apie bevizio režimo programą, kuri suteikia teisę Lietuvos piliečiams atvykti į JAV ir praleisti šalyje 90 dienų be vizos. Jeigu į JAV atvykau 2013 m. balandžio 8 d., tai jokiu būdu teisėtas buvimo Jungtinėse Amerikos Valstijose terminas nebuvo pasibaigęs.
Šiandien gyvenate Nyderlanduose. Ar toks sprendimas reiškia, kad savo ateities su Lietuva nebesiejate?
-Nyderlandus pasirinkome dėl sūnaus studijų universitete. Aš dirbu, sūnus mokosi, tėvai mūsų laukia grįžtančių…
Seku įvykius Lietuvoje. Nieko gero nematau. Su Lietuva mane sieja patys blogiausi prisiminimai. Iš esmės turiu tik brolio kapą Lietuvoje. Aš jau esu patyrusi pragaro gyvenimą žemėje, savo Tėvynėje. Negimtoje šalyje aš jaučiuosi ir saugesnė, ir laimingesnė.
Taškas dar nepadėtas
Iš JAV ekstradicijos būdu į Lietuvą atgabentai Neringai Venckienei teismas skyrė 1 metų 9 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmę, pripažįstant, kad ją ji jau atliko JAV kalėjime. Buvusi teisėja pripažinta kalta dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstolei atlikti savo pareigas bei nežymaus sveikatos sutrikdymo lemtingąją gegužės 17 d., Deimantės perdavimo motinai metu. Niekieno neraginama N. Venckienė atlygino priteistą 19 tūkst. eurų sumą, tačiau taškas dar nepadėtas. Buvusi teisėja kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Jis priėmė nagrinėti N. Venckienės ir jos gynėjo kasacinius skundus, kuriais prašoma nustatyti, ar teismo procesuose nebuvo padaryta procesinių pažeidimų ir ar bausmė jai buvo skirta pagrįstai.
Teismo slenksčius mina ne tik N. Venckienė, bet ir jos sūnus Karolis Venckus. Po to, kai Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atsisakė surengti Karolio susitikimą su pussesere, vaikinas kreipėsi į teismą. Tačiau teismas sprendimo nepakeitė, nurodęs, kad organizuoti pusbrolio ir pusseserės susitikimų tarnyba negali, nes Deimantė ir jos mama yra valstybės saugomos liudytojos, o informacija apie jų apsaugos organizavimą yra valstybės paslaptį sudaranti informacija.
