Jau baigiamosios katechezės, homilijos Šiluvos piligrimų mintis kreipia į tai, kaip Bažnyčios žmonėms būti jautriems pasauliui, kur daug vargo, vienišumo, atmetimo.
„Pasaulį keičia ne dideli dalykai, bet kasdienis žmonių gerumas“, – rugsėjo 13-ąją dalijosi homilijos mintimis kunigas Emilis Vasiliauskas, Kauno Vilijampolės parapijos klebonas, paragindamas nepraeiti pro vienišą žmogų, jį užkalbinti.
Kunigas sakosi patyręs ne vieną tokį gražų pokalbį. Pasak jo, kiekvienoje parapijoje galima rasti tų Betliejaus „tvartelių“, visuomenės „pakraščių“, kuriuos nelengva atpažinti, kur nelengva ir nedrąsu nueiti. Būti kitiems emanueliais – „Dievu su mumis“ – galima jau dabar, nelaukiant Kalėdų gerumo laiko.
„Dievo malonė – jautrumas vienas kitam“, – sakė neseniai įšventintas diakonas Eligijus Žakys, kalbėdamas apie įsisukimą gyvenime tarsi greitame rate. Visi žinome, įsakymą „Mylėk savo artimą…“, bet ar lengvai įgyvendiname? Juk rastume, kuo pasidalyti apie nejautrumą žmogiškose situacijose mūsų parapijose, apie nejautrumą vieni kitiems… Kunigų – parapijiečiams, o parapijiečių – savo kunigams.
