Rugsėjo 19-ąją, Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo Italijoje ir ypač Neapolio mieste nepaprastai gerbiamą šventąjį Januarijų.
Praėjusį sekmadienį, kaip ir kasmet, šventojo Januarijaus kraujas suskystėjo.
Stebuklas įvyko šio miesto Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų katedroje per rytines Mišias rugsėjo 19-ąją, šventojo iškilmės dieną.
Prieš Mišias Neapolio arkivyskupas Domenico Battaglia kartu su šventojo koplyčios abatu monsinjoru Vincenzo de Gregorio ir miesto meru Luigi De Magistris nuvyko į Karališkąją šventojo Januarijaus lobių koplyčią.
Arkivyskupas Battaglia atidarė seifą, kuriame buvo saugomas relikvijorius su apvaliu užantspauduotu buteliuku, pripildytu III a. vyskupo kraujo.
58 metų arkivyskupas relikvijorių atnešė prie katedros didžiojo altoriaus.
Stebuklo metu išdžiūvusi, raudonos spalvos masė, iki tol apsiribojusi viena relikvijoriaus puse, virto krauju, kuris padengė visą stiklą. Vietos padavimuose teigiama, kad kraujo neskystėjimas reiškia karą, badą, ligą ar kitą nelaimę.
Stovėdamas prie didžiojo altoriaus, arkivyskupas Battaglia judino relikvijorių iš vienos pusės į kitą, kad parodytų pasikeitusią jo būklę.
„Kraujas suskystėjo”, – paskelbė jis.
Padaręs kryžiaus ženklą, reiškiantį tiesiogiai transliuojamų Mišių pradžią, jis pasakė: „Dėkojame Viešpačiui už šią dovaną, už šį ženklą, kuris toks svarbus mūsų bendruomenei.”
Homilijoje arkivyskupas Battaglia, vasario 2 d. paskirtas Neapolio arkivyskupu, ragino katalikus vengti prietarų ir šventojo kraujyje įžvelgti ženklą, nurodantį į Jėzaus kraują, pralietą žmonijai atpirkti.
Netoli Neapolio esančio Benevento vyskupas Januarijus kankinio mirtimi mirė 305 metų rugsėjo 19 dieną, Diokleciano persekiojimų metu. 432 metais šventojo kankinio kūnas buvo perkeltas į Neapolio katakombas. Šventasis Januarijus plačiai žinomas ir gerbiamas dėl garsaus jo kraujo stebuklo, kuris nuo amžių pasikartoja kasmet.
Kraujas yra laikomas dviejuose nevienodo dydžio ir formos hermetiškai uždarytuose stiklo indeliuose. Stebuklo esmė yra ta, kad kraujas, paprastai sudžiūvęs ir sukrešėjęs, staiga atgyja, tampa skystas, o jo kiekis hermetiškai uždarytuose indeliuose padidėja. Mokslininkai spektroskopiniais bandymais nustatė, jog indeliuose yra žmogaus kraujas, tačiau nepavyko rasti kokio nors natūralaus sukrešėjusio kraujo suskystėjimo paaiškinimo.
Italė astrofizikė Margherita Hack yra pareiškusi, jog ampulėse esąs ne žmogaus kraujas, o kažkokia tyčia supreparuota želatininė masė, turinti daug geležies druskų ir dėl to klaidinanti tuos, kurie tyrinėjo tariamą Januarijaus kraują.
Stebuklo autentiškumo šalininkai atkerta, kad šiais laikais, iš tiesų galbūt įmanoma pagaminti tokį cheminį preparatą, kuris galėtų skystėti ir vėl krešėti, o tiriamas atitinkamais instrumentais, iš išorės atrodyti kaip žmogaus kraujas, bet juk Januarijaus stebuklai kasmet kartojasi ne nuo dvidešimtojo ir net ne nuo devyniolikto amžiaus, bet nuo žymiai senesnių laikų. Šventojo Januarijaus stebuklas kasmet kartojasi jau daugiau nei šešis šimtmečius. Pirmą kartą apie įvykusį stebuklą istoriniuose šaltiniuose minima 1389 metais.
Stebuklingas įvykis paprastai pasikartoja tris kartus per metus: šv. Januarijaus liturginės šventės dieną rugsėjo 19, pirmojo gegužės sekmadienio išvakarėse ir gruodžio 16 d. Rugsėjo 19-ąją, kai minimos kankinio vyskupo mirties metinės, šv. Januarijaus kraujas suskystėja reguliariai kasmet ir, pabuvęs skystas visą šventės oktavą, tai yra 8 dienas, vėl sukrešėja.
Stebuklas taip pat įvyksta gruodžio 16-ąją, tačiau nereguliariai. Ši data primena Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimą 1631 metais. Tuomet, gresiant mirtinam pavojui visam Neapolio miestui, šventojo globėjo kraujas buvo suskystėjęs ištisą mėnesį. Vėliau, minint vulkano išsiveržimo metines kasmet pasikartodavo ir kraujo stebuklas. Tačiau po kelių šimtmečių reguliariai besikartojančių stebuklų, 1971 metais gruodžio 16-ąją šv. Januarijaus kraujas nesuskystėjo. Nuo to laiko gruodžio 16-osios stebuklai vyksta nereguliariai. Kai tuo tarpu rugsėjo 19-sosios stebuklas pasikartoja kiekvienais metais.
