Nacionaliniame muziejuje nuo penktadienio eksponuojamas šiemet Vilniaus rajone rastas Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos laikų lobis.
Kaip skelbia muziejus, rastam lobiui priskirti 62 daiktai, pagrindinė jo dalis – 58 monetos ir du sidabro lydiniai.
Muziejaus numizmatas Eduardas Remecas sakė, kad pagal rastas monetas lobio paslėpimo laiką būtų galima sieti su 1390 metų vasarą vykusiu Vilniaus puolimu.
Lobio vertė tuo metu galėjo siekti apie 120–130 grašių.
„Tuo laiku ši suma buvo didelė. Vien už du rastus pusrublius galima buvo įsigyti kuklų žirgą arba tris jaučius, už vieną denarą – vištą, 60 kiaušinių kainavo apie du grašius, avies kailiniai – 12–15 grašių, 1000 plytų – 25 grašius“, – pranešime teigė E. Remecas.
„Greičiausiai paslėptas lobis galėjo priklausyti pasiturinčiam, o galbūt ir kilmingam asmeniui“, – svarstė jis.
Radinys aptiktas Vilniaus rajone, netoli Raišių, tad ir pavadinimas jam suteiktas pagal geografinę nuorodą – Raišių lobis.
Tiriant Raišių lobio radimo vietą aptikti 62 vienam komplektui priskirtini daiktai, datuojami XIV amžiaus pabaiga.
Tarp monetų – du Prahos grašiai, kaldinti valdant Jonui I Liuksemburgiečiui (1310–1346), šeši Karolio I (IV) (1346–1378), devyni Vaclovo IV (1378–1419), viena neidentifikuoto valdovo Prahos grašio klastotė.
Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) denarų – 40 kaldinti valdant Jogailai (1377–1392), beveik visos monetos – apie 1388–1390 metus. Trys monetos yra ankstyvesnės, tai – portretinė moneta, datuojama apie 1386–1387 metus, ir dvi monetos su neskaitomu įrašu bei liūtu, greičiausiai nukaldintos apie 1377–1386 metus, kai Jogaila dar nebuvo išrinktas Lenkijos karaliumi.
Be monetų lobyje yra du XIV amžiaus 4 ketvirčio LDK pusės rublio tribriauniai lydiniai (poltinos), sidabro lydinio fragmentas ir XIV amžiaus sidabrinis žiedas pinta priekine dalimi.
Vertingiausia dalis – monetos
Lobį tyrinėję muziejaus numizmatai vertingiausia jo dalimi laiko būtent monetas ir sako, kad visų Lietuvoje rastų lobių kontekste jis išsiskiria pirmą kartą aptiktais radiniais.
„Pirmiausia, šiame lobyje pirmą kartą Lietuvoje rasti Jono I Liuksemburgiečio Prahos grašiai, o svarbiausia – penki apkarpyti Prahos grašiai. Tai reiškia, kad jie buvo priderinti prie vietos pinigų sistemos. Pirmą kartą lobyje rastos Jogailos monetos su liūtu, kaldintos iki jam tampant Lenkijos karaliumi – iki tol visos šios žinomos monetos rastos ne lobiuose. Na, ir būtina pažymėti, kad didžiąją dalį lobio sudaro būtent LDK laikų Jogailos valdymo metu kaldintos monetos“, – sakė E. Remecas.
Monetos aptiktos ne vienoje krūvoje, o plačiai išskaidytos žemėje dėl toje vietoje vykdytų įvairių žemės darbų.
Pilietiškai pasielgusio ir apie monetų lobį pranešusio asmens, taip pat geranoriškų žemės sklypų, kuriuose rastos vertybės, savininkų bei operatyvių Kultūros paveldo departamento specialistų, Archeologijos centro ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų pastangomis pirmą kartą Lietuvos numizmatikos istorijoje atlikti tokio masto archeologiniai tyrimai lobio radimvietėje.
„Per beveik mėnesį trukusius archeologinius tyrimus ekspedicijos komanda nuodugniai ištyrė 234 kv. m plotą ir kruopščiai išžvalgė net 5370 kv. m dydžio teritoriją. Būtent archeologiniai tyrimai leido nustatyti, kad visi radiniai yra ne paskiri, o vieno ir to paties lobio dalis“, – teigė muziejaus archeologas Povilas Blaževičius.
„Teritorijoje taip pat aptikta nemažai tuo pačiu laikotarpiu datuojamų buitinės keramikos šukių, molio tinko fragmentų, du geležiniai peiliukai ir keletas kitų smulkių pamestų arba išmestų dirbinių“, – sakė jis.
Muziejininkai svarsto, kad lobis gali būti ne visas – greičiausiai dirvą, kurioje jis rastas, ilgą laiką arę žemdirbiai dalį dirbinių jau bus radę anksčiau, bet kadangi smulkias monetas sunku pastebėti, nemaža dalis jų žemėje išliko nepastebėtos iki šiol.
Muziejininkų teigimu, galima drąsiai teigti, kad tai išskirtinės sudėties ir vienas įdomiausių XIV amžiaus pabaigos lobių, rastų Lietuvoje.
Su Raišių lobiu iki rugpjūčio 1 dienos lankytojai galės susipažinti Istorijų namuose Vilniuje. Vėliau radinių laukia detalesni tyrimai, tvarkymas ir restauravimas bei medžiagos publikavimas.
