Kovo 13 d. mirė žymus afroamerikiečių pilietinių teisių aktyvistas, rašytojas ir Biblijos mokytojas Johnas Perkinsas (Džonas Perkinsas), garsėjęs savo darbu rasinio sutaikinimo srityje. Jam buvo 95 metai.
Viena iš jo vaikų, V. Elizabeth Perkins (V. Elizabet Perkins), penktadienį Johno ir Veros Mae Perkinsų fondo paskyroje paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad Perkinsas tą rytą mirė apsuptas savo šeimos.
„Pasauliui jis buvo dr. Johnas M. Perkinsas – teisingumo, sutaikinimo ir Jėzaus Kristaus Evangelijos balsas, – rašė ji. – Jam buvo suteikti 19 garbės daktaro laipsnių, tačiau svarbiausia, kad jis 74 metus buvo atsidavęs savo žmonos Veros Mae Perkins vyras, o kartu jie susilaukė aštuonių vaikų.“
„Tačiau man jis buvo tėtis. Mano širdis palaužta sielvarto, bet kartu kupina dėkingumo už dovaną būti jo dukra. Jo gyvenimą ženklino drąsa, nuolankumas, tikėjimas ir meilė. Jis visiškai atsidavė Dievui, žmonėms ir sutaikinimo darbui.“
Užuojautą pareiškė ir Pietų baptistų konvencijos Šiaurės Amerikos misijų tarybos tyrimų ir išteklių plėtros viceprezidentas Trevinas Waxas (Trevinas Vaksas).
„Ilsėkis ramybėje, Johnai Perkinsai, – socialiniame tinkle „X“ parašė jis. – Didvyris su nepaprasta ištvermės ir tikėjimo istorija, paliekantis palikimą, kviečiantį mus visus į gilesnę meilę ir teisingumą.“
Užuojautą taip pat išreiškė žinomas afroamerikiečių evangelikų autorius, istorikas ir rasinio sutaikinimo bažnyčiose šalininkas Jemaras Tisby (Džemaras Tisbis).
„Šiandien netekome dar vieno šviesulio, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Tisby. – Johno Perkinso mirtį jaučiu labai asmeniškai, nes jis buvo vienas evangelikų rasinio sutaikinimo judėjimo pradininkų, kuris – nepaisant trūkumų – buvo svarbi mano krikščioniškos kelionės dalis.“
Perkinsas gimė 1930 metais Misisipėje, vadinamosios Džimo Krou (Jim Crow) rasinės segregacijos laikotarpiu. Jis buvo dalininko ūkininko sūnus ir būdamas 17 metų išvyko į Kaliforniją po to, kai miestelio maršalas nužudė jo vyresnįjį brolį.
Velionis 1957 metais priėmė Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją, o 1960-aisiais grįžo į Misisipę skelbti Evangelijos ir įsitraukti į pilietinių teisių judėjimą.
„Jo atvira parama pilietinių teisių demonstracijoms ir lyderio vaidmuo jose lėmė nuolatinį persekiojimą, įkalinimą ir smurtą“, – teigiama Sietlo Ramiojo vandenyno universiteto Johno Perkinso centro pranešime.
1989 metais jis kartu įkūrė Krikščionių bendruomenės plėtros asociaciją (Christian Community Development Association) – evangelikų bažnyčių ir organizacijų tinklą, dirbantį miestų bendruomenėse.
Be gausios viešų paskaitų ir mokymo veiklos, Perkinsas taip pat dirbo daugelio krikščioniškų organizacijų valdybose, tarp jų „World Vision“, „Prison Fellowship“ ir Nacionalinėje evangelikų asociacijoje.
Jis parašė ne vieną knygą, tarp jų „One Blood: Parting Words to the Church on Race and Love“, „He Calls Me Friend: The Healing Power of Friendship“ ir „Count It All Joy: The Ridiculous Paradox of Suffering“.
„Šiose trijose knygose stengiausi parodyti Evangelijos svarbą“, – 2022 metais interviu leidiniui „The Christian Post“ sakė Perkinsas, šiuos darbus pavadinęs savo „manifestu“.
„Tokia ir buvo mintis – parodyti Evangelijos svarbą. Pagrindinis klausimas yra, ką daryti su mūsų nuodėme. … Kažkas yra pasakęs, kad tai nėra odos spalvos problema. Iš tiesų tai nuodėmės problema“, – teigė jis.
