Gustavo Gutiérrez Merino, Peru dominikonų kunigas, laikomas išlaisvinimo teologijos „tėvu“, mirė spalio 22 d., sulaukęs 96 metų.
Jono Krikštytojo dominikonų provincija Peru paskelbė apie Gutiérrezo mirtį, pažymėdama, kad jis buvo įtakingos 1971 m. išleistos knygos „Išsilaisvinimo teologija: istorija, politika ir išganymas” autorius.
„Prašome, kad jūsų maldos lydėtų mūsų brangų brolį, kad jis galėtų džiaugtis amžinuoju gyvenimu“, – sakoma pranešime, kurį pasirašė provincijos prioras tėvas Rómulo Vásquezas Gavidia OP.
Dominikonai nurodė, kad Gutiérrezo palaikai bus palaidoti Santo Domingo vienuolyne istoriniame Limos centre.
Išsilaisvinimo teologija – tai mąstymo mokykla, tyrinėjusi išsilaisvinimo dimensijas katalikų socialinio mokymo požiūriu. Kai kuriose savo radikaliose apraiškose, ypač Lotynų Amerikoje, išlaisvinimo teologija apėmė daug marksizmo teorijos elementų ir pasisakė už socialinius pokyčius per įvairias revoliucijos formas. Kartais ji taip pat laikė Kristų revoliucionieriumi.
Kraštutiniai jos aspektai pabrėžė artumą su vargšais ir kenčiančiaisiais ir ragino siekti autentiško išlaisvinimo Kristuje.
2017 m. sausio mėn. interviu ispanų laikraščiui „El País“ popiežius Pranciškus sakė: „Išlaisvinimo teologija Lotynų Amerikoje buvo teigiamas dalykas. Vatikanas pasmerkė tą dalį, kuri pasirinko marksistinę tikrovės analizę. Kardinolas Josephas Ratzingeris [vėlesnis popiežius Benediktas XVI], būdamas [tuometinės] Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefektu, išleido dvi instrukcijas: viena jų labai aiškiai kalbėjo apie marksistinę tikrovės analizę, o antroji – apie teigiamus aspektus.“
Gimęs 1928 m. birželio 8 d., Gutiérrezas 1959 m. buvo įšventintas kunigu, o 2001 m. įstojo į dominikonų ordiną. Dalyvaudamas Katalikų akcijoje, jis studijavo mediciną ir literatūrą San Markoso nacionaliniame universitete. Vėliau studijavo teologiją Liuveno universitete Belgijoje ir Liono katalikų institute Prancūzijoje.
Vienas iš paskutiniųjų Gutiérrezo tarptautinių pasirodymų buvo 2019 m. spalį Romoje, jėzuitų generalinėje kurijoje vykusiame kongrese. Ten Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos (CAL) kvietimu jis skaitė paskaitą tema „Preferencinė galimybė vargšams“.
Prieš metus, 2018 m. birželį, popiežius Pranciškus 90-ojo gimtadienio proga nusiuntė G. Gutiérrezui laišką, kuriame dėkojo jam „už tai, ką savo teologine tarnyste ir preferencine meile vargšams bei visuomenės atstumtiesiems prisidėjote prie Bažnyčios ir žmonijos gėrio“.
Popiežius pareiškė užuojautą
Spalio 23 dieną Limos arkivyskupas kardinolas Carlosas Castillo aukojo Mišias už velionį, jų metu taip pat buvo perduota popiežiaus Pranciškaus vaizdo žinia.
„Šiandien mano mintyse Gustavas, Gustavas Gutierrezas. Didis žmogus. Bažnyčios žmogus, kuris mokėjo tylėti, kai reikėjo tylėti, kuris mokėjo kentėti, kai reikėjo kentėti, ir kuris davė tiek daug apaštališkų vaisių ir turtingos teologijos. Galvoju apie Gustavą, visi melskimės už jį. Tegul jis ilsisi ramybėje“, – sakė popiežius.
Išlaisvinimo teologija itin pabrėžia evangelinį vargšų pirmumo principą ir atitinkamai vertina tai, kas vargšus daro tokiais, kas pamina jų teises. Dalis išlaisvinimo teologų naudojosi marksistinės analizės principais, kurie XX amžiaus viduryje dar turėjo autoritetą, o karinių diktatūrų piktnaudžiavimai ir didelės nelygybės kontekstai Lotynų Amerikoje buvo tam palanki dirva.
1984 metais Tikėjimo mokymo kongregacija, vadovaujama kardinolo Josepho Ratzingerio, paskelbė instrukciją Libertatis nuntio, kurioje neigiamai įvertino kai kurias išlaisvinimo teologijos tendencijas – ypač tas, kuriose, remiantis marksizmu, buvo primiršta eschatologinė Dievo karalystės prasmė, susitelkta vien į šio pasaulio karalystę, o Evangelija interpretuota klasių kovos ir marksistiškai suvokiamos revoliucijos būtinybės šviesoje.
Deja, dėl paplitusios tendencijos viską matyti baltai arba juodai, nepelnytai buvo sukritikuoti kone visi išlaisvinimo teologijos autoriai, taip pat ir tie, kurių darbai nesirėmė ideologinėmis marksizmo prielaidomis, įskaitant G. Gutierrezą OP. Antra vertus, nepelnytai pats Šventasis Sostas ir kardinolas J. Ratzingeris buvo padaryti Lotynų Amerikos diktatūrų ir priespaudų šalininkais, nors minėtoje instrukcijoje labai aiškiai pabrėžiama, kad ji „jokiu būdu neturėtų būti interpretuojama kaip pasmerkimas visų tų, kurie nori dosniai ir autentiška evangeline dvasia atsiliepti į „evangelinį pirmumą vargšams“.
Ten pat perspėjama, kad dokumentas neturi būti naudojamas kaip pasyvumo ar neutralumo pateisinimas susidūrus su skurdo ir neteisingumo skandalais.
Šiuo požiūriu simboliška 2013 metų knygelė, kurią G. Gutierrezas OP parašė su tuometiniu Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektu – kardinolu Gherardu Ludwigu Mülleriu. Pats knygelės pavadinimas – „Vargšų pusėje. Išlaisvinimo teologija, Bažnyčios teologija“ – kvietė atsisakyti klaidingų priešpriešų. G. Gutierrezas „yra išlaisvinimo teologijos krikščioniškąja prasme tėvas, ne tik sociologine, ideologine, politine prasme, bet integralia prasme. Tai buvo ir yra Bažnyčios minties dalis“, – prisimindamas velionį parašė kardinolas G. L. Mülleris.
