Mianmaro Šanų valstijoje, Pekhono vyskupijos katalikų katedra buvo tarp kelių statinių, kurie, kaip pranešama, tebesitęsiant ginkluotiems vyriausybės ir sukilėlių pajėgų susirėmimams, nukentėjo nuo karinės artilerijos šaudymų. Mažiausiai penki artilerijos sviediniai nukrito ant Švenčiausiosios Širdies katedros.
Pranešime teigiama, kad taip pat buvo pataikyta į vyskupo automobilį ir greitosios pagalbos automobilį. Šią savaitę įvykdyta artilerijos ataka buvo trečioji nuo vasario 1 d., kai Birmos kariuomenė, vadinama „Tatmadaw“, per perversmą perėmė valdžią. Katalikų kunigas patvirtino šį pranešimą sakydamas, kad kitą dieną bažnyčioje buvo rasti keli nesprogę sviediniai.
Kunigas sakė, kad katedra buvo pastatyta 2012 m., o pašventinta tik 2017 m., tačiau dar nebaigta statyti. Italijos naujienų agentūros „Fides“ pranešime taip pat teigiama, kad į katedrą pataikė chuntos karių paleistos „raketos ir sunkiosios ginkluotės kulkos“.
Pranešime cituojamas Pekhono vyskupijos tėvas Julio Oo (Džulio Oo), kuris pasmerkė šį incidentą ir sakė, kad bažnyčios kompleksas tarnauja kaip „prieglobsčio vieta“ nuo konflikto nukentėjusiems žmonėms.
Šimtai vietinių žmonių randa prieglobstį katedros komplekse.
Jis taip pat teigė, kad „nepagrįsto smurto veiksmai prieš civilius gyventojus ir maldos vietas“ tik pakurstė pyktį, ypač tarp regiono jaunimo, kuris prisijungia prie sukilėlių kariuomenės. Tėvas Julio išreiškė susirūpinimą dėl vis dažniau pasitaikančių išpuolių prieš bažnyčias ir maldos vietas.
„Bažnyčios vis dažniau tampa karinių pajėgų išpuolių taikiniais“, – sakė jis. Vyriausybės kariai taikosi į bažnyčias „norėdami sunaikinti žmonių viltį“.
Skaičiuojama, kad Pekhono vyskupijoje gyvena apie 340 000 gyventojų, iš kurių apie 55 000 yra katalikai. JT Saugumo Taryba šią savaitę išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl padėties Mianmare ir paragino „nedelsiant nutraukti smurtą“.
Per pastarąsias dvi dienas karinės operacijos pietryčių Azijos šalies pietinėje Šanio valstijoje ir Sagaingo regione beveik 40 000 žmonių buvo priversti palikti savo namus. Kaip teigiama, kariai padeginėjo pastatus prisidengdami kova su terorizmu, nes regiono kaimai esą yra pasipriešinimo kariniam režimui centrai.
Kariuomenės pareigūnas sakė, kad kariuomenė „neturi jokios priežasties deginti kaimus“. „Dirbame siekdami užtikrinti Sagaino regiono teritorijos saugumą, tačiau jokių kaimų nedeginome – tam nėra jokios priežasties“, – sakė jis.
