Metodistų Bažnyčia Didžiojoje Britanijoje šį mėnesį išleido „Įtraukios kalbos vadovą”, kuriame metodistams patariama vengti vartoti tokius lyčių terminus kaip „vyras” ir „žmona”, nes tai esą suponuoja tai, kas „daugeliui žmonių neatitinka tikrovės”.
„Kaip krikščionys turime turėti drąsos pokalbiams, kurie kartais gali būti sunkūs, ir pripažinti, kad kartais išskiriame žmones, bei nuolankiai klausytis, atgailauti už bet kokią įžeidžiančią kalbą ir Kristaus dvasioje rūpintis, kaip klausomės ir ką sakome ar rašome”, – sakoma gairėse, kurios bus atnaujinamos kas šešis mėnesius.
Jose kaip bendras principas siūloma mintis, kad yra „begalinė įvairovė būdų, kuriais Dievo kūrinija išreiškiama žmogaus gyvenime”, o „vyras” ir „žmona” pateikiami kaip pavyzdžiai terminų, kurie „gali skambėti nekaltai, tačiau jais daromos prielaidos apie šeimos ar asmeninį gyvenimą, kuris daugeliui žmonių neatitinka tikrovės”.
Gairėse kaip tinkamos alternatyvos siūlomi žodžiai „tėvai”, „partneris”, „vaikas” ir „globėjas”.
Toliau vadove išvardijamos plačios žmonių kategorijos, su kuriomis metodistams patariama vartoti „jautrią ir įtraukiančią” kalbą, kai kalbama apie mažumas, kurios buvo „marginalizuotos ir (arba) demonizuotos bendroje kultūroje”.
Vadove raginama vengti „amžizmo”, vengiant tokių terminų kaip „seni žmonės”, vartoti „antirasistinę kalbą”, skatinant vietoj žodžio „rasės” vartoti „etninę kilmę” ir vengti kalbos, kurioje neigiamai pabrėžiamas asmens imigracijos statusas.
