Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani perspėjo dėl galimo Prancūzijos puolimo Nigeryje, sakydamas, kad nors Vakarai turėtų primygtinai reikalauti atkurti šalyje taiką, grįžimas prie to, ką jis pavadino “neokolonializmu”, per karinę intervenciją tik pablogintų padėtį.
Praėjusią savaitę Nigeryje prasidėjo kova dėl valdžios po to, kai prezidento gvardijos nariai suėmė provakarietišką šalies vadovą Mohamedą Bazoumą, o daugelis baiminasi, kad gali pasikartoti Rusijos remiamų perversmų, kurie pastaraisiais metais sukrėtė Vakarų Afriką, serija.
Šis chaosas smarkiai pakenkė ES ir Prancūzijos užsienio politikai regione, nes anksčiau Nigeris buvo laikomas viena paskutinių provakarietiškų administracijų Vakarų Afrikoje. Prancūzijos geopolitinė įtaka ypač sumenko dėl augančio islamiškojo teroro ir vietos karinio elito, pasirinkusio sąjungą su Rusija per samdinių pajėgas “Vagner”.
Tajani patvirtino, kad kalbėjosi su ES užsienio politikos vadovu Josep Borrell, sakydamas, kad Roma pirmenybę teikia nesmurtiniams “diplomatiniams sprendimams”, kurie padėtų išspręsti dabartinius neramumus Nigeryje.
Italija ir kitos Europos valstybės praėjusią savaitę pradėjo evakuoti savo civilius gyventojus, nes vis dažniau spėliojama, kad Prancūzija arba kaimyninės Afrikos valstybės, vadovaujamos Nigerijos, dislokuos karius demokratinei tvarkai atkurti.
Tai sukėlė nuogąstavimų, kad Vakarų Afrikoje gali kilti naujas Rusijos ir Vakarų karas, nes prokremliškos Malio ir Burkina Faso administracijos paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad Vakarų intervencija į Nigerį gali būti laikoma karo veiksmu prieš jas.
Tai sukėlė nuogąstavimų, kad Vakarų Afrikoje gali kilti naujas Rusijos ir Vakarų karas
Nigerio karinei chuntai buvo duota savaitė pasitraukti, kol penkiolikos valstybių Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (VAVEB) apsvarstys finansinių sankcijų ir karinės intervencijos galimybę, nes Rusijos įgaliotieji atstovai, atrodo, vis dažniau plečia savo veiklą.
Nors Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna neigė ketinanti dislokuoti Prancūzijos karius, kad būtų atkurta nuversta provakarietiška vyriausybė, Nigerio chuntos lyderis generolas Abdourahamane Tchiani, buvęs prezidento gvardijos vadas, pareiškė, kad Paryžius, įsikišdamas, siekia pakenkti jo šalies suverenumui.
Nepaisant to, kad remia Vakarų užsienio politiką dėl Ukrainos ir Taivano, Meloni administracija, pernai pradėjusi eiti pareigas, užėmė stebėtinai antikolonijinę poziciją, viešai gėdindama Prancūziją už tai, kad ši palaiko kolonijinės galios santykius su frankofoniškąja Vakarų Afrika.
Meloni meta iššūkį Prancūzijos įtakai Vakarų Afrikoje, nes Roma siekia bendradarbiauti su įvairiomis Šiaurės Afrikos valstybėmis, tokiomis kaip Alžyras ir Tunisas, energetikos ir migracijos valdymo srityse, Italijai siekiant ryžtingesnės užsienio politikos.
Italija ir Prancūzija ir anksčiau yra susidūrusios dėl Afrikos, kai 2018 m. jos susiginčyjo dėl konflikto Libijoje, o abi šalys rėmė konkuruojančias grupuotes.
Per pastarąjį dešimtmetį Prancūzija prarado nemažai prestižo savo buvusioje kolonijinėje įtakos zonoje Vakarų Afrikoje. Kalbama, kad reaguodamas į tai Prezidentas E. Macronas netrukus skubiai apsilankys Nigerijoje, kad paragintų regioninius sąjungininkus įsikišti Prancūzijos vardu.
Nigeris taip pat yra strategiškai svarbus Amerikos sąjungininkas, JAV pareigūnai patvirtino, kad Vašingtonas neketina išvesti savo karinio personalo iš šios šalies. Jis tiesiog nori palaukti, kol nusės dulkės dėl vidaus kovos dėl valdžios.
