Meksikos vyskupų konferencijos vicepirmininkas arkivyskupas Gustavo Rodriguezas Vega (Gustavas Rodrigesas Vega) pateisina LGBT vėliavų uždengimą ant gėjų aktyvisto ir jo partnerio karstų per poros laidotuves, vykusias Agvaskaljenteso katedroje, nors tai ir sukėlė tikinčiųjų nepasitenkinimą, pasakoja CNA.
Vėliavomis karstai buvo uždengti per lapkričio 14 d. rytą vykusias vadinamo „nebinarinio” teisėjo ir aktyvisto Ocielio Baenos (Očielijo Baenos) ir jo partnerio laidotuvių Mišias.
Abu kūnai su smurto žymėmis buvo rasti lapkričio 13 d. O. Baenos namuose. Tą dieną feisbuke paskelbtame pareiškime valstijos generalinė prokuratūra pranešė, kad „viskas rodo, jog tai gali būti asmeninis reikalas”, nes vieno iš mirusiųjų rankose buvo rastas „aštrus įrankis”.
Keli komentarai prie pranešimo kėlė abejonių dėl greitų tyrėjų išvadų. Buvo teigiama, kad tai buvo neapykantos nusikaltimas, užsimenant apie Ulisesą Navą (Ulizesą Navą), kitą gėjų teisių aktyvistą, kuris buvo nušautas liepos mėn. išeidamas iš O. Baenos organizuoto renginio.
Kaip matyti socialinėje žiniasklaidoje platinamose nuotraukose ir vaizdo įrašuose, per O. Baenos ir jo partnerio laidotuvių Mišias jo aplinkos žmonės ant karstų uždėjo LGBT vėliavas.
Lapkričio 16 d. surengtoje spaudos konferencijoje arkivyskupas G. Rodríguezas, kuris taip pat yra Jukatano arkivyskupas, pabrėžė, kad O. Baena ir jo partneris yra „Dievo vaikai ir mūsų broliai”, todėl „jokiu būdu negalėjome jų nepriimti į Bažnyčią”. Ypač kai šeima pageidavo, kad jie ten [į Agvaskaljenteso katedrą] būtų perkelti”.
Arkivyskupas apie vėliavas komentavo, kad „jei jie uždėjo tas vėliavas, kurios jiems tiek daug reiškia, ką gi, mes tai gerbiame”.
„Nėra jokios problemos”, – tęsė vyskupų konferencijos vicepirmininkas, nes „nebuvo jokio tikslo ką nors įžeisti”.
„Jie taip pat yra laukiami visose pamaldose, kurias gali pasiūlyti Bažnyčia”, – užbaigė jis.
Baena, kuris save identifikavo kaip “nebinarinį” asmenį, dėl savo LGBT aktyvumo prašė jį vadinti “magistrade”. “Magistrade” ispanų kalboje yra išgalvotas žodis, nes taisyklingai rašoma magistrado (teisėjas vyras) arba magistrada (teisėja moteris). Gegužės mėn. jis pirmasis gavo “nebinarinį” pasą – prezidento Andreso Manuelio Lópezo Obradoro vyriausybės sukurtą kategoriją.
Dalyvaudamas įvairiose kontroversijose, spalio 31 d. jis papiktino katalikus, socialiniuose tinkluose paskelbdamas nuotrauką, kurioje jis apsirengęs kaip Mergelė Marija.
Lapkričio 15 d. interviu žurnalistams tėvas Francisco Torresas Ruizas (Fransiskas Torezas Ruisas), Plasencijos vyskupijos Ispanijoje liturgijos ekspertas, paaiškino, kad „laidotuvių Mišiose neleistina naudoti bet kokios simbolikos, ypač kai ta simbolika atspindi ideologiją, prieštaraujančią krikščioniškajai antropologijai, t. y. kai ji prieštarauja tikėjimui”.
„Leistina, kai laidojamas valstybės vadovas ar karys, kurie turi savo protokolą, ant karsto uždėti nacionalinę vėliavą, šalies vėliavą. Bet niekada tą vėliavą, kuri menkina šventą vietą, kokia yra bažnyčia.”
„Laidotuvių iškilmių metu negalima dėti ir jokio kito mirusiojo simbolio ar nuotraukos, – aiškino jis, – nes bažnyčioje visada būna tik šventųjų, vyskupijos vyskupo ar popiežiaus atvaizdai, vienintelės nuotraukos ar ikonos, bet niekada laidojamo mirusiojo.”
Kunigo teigimu, jei vėliavos būtų iškeltos prieš prasidedant Mišioms, jis būtų turėjęs galimybę „nurodyti šeimai ar laidotuvių planuotojams, kad ši simbolika yra griežtai draudžiama”.
„Jei „išdavikiškai” jie ją padeda ceremonijos metu, kunigui susidaro tam tikra priverstinė situacija, nes jis negali nutraukti iškilmių, kad nuimtų tą vėliavą”, – sakė jis.
„Nors gali būti, kad kunigas homilijos metu ar bet kuriuo metu padarys kokią nors pastabą arba lieps šeimai ar organizacijai pašalinti tą simbolį. Bet tai tikrai labiau priverstinė situacija kunigui, kuris turi vadovauti laidotuvėms”, – pažymėjo jis.
Kunigas Torresas paaiškino, kad laidotuvių Mišios „nėra tik dar viena ceremonija, bet veikiau paskutinė Šventosios Motinos Bažnyčios dvasinės motinystės išraiška jos vaikams, iškeliavusiems iš šio pasaulio į kitą”.
„Krikščioniškos laidotuvės visada yra veiksmas, kuriuo siekiama padėti laidojamam asmeniui, t. y. maldauti amžinojo poilsio jo sielai”, kuri „gali turėti kokią nors neatleistą nuodėmę ar neištaisytą kaltę”.
„Tuomet manome, kad jis yra skaistykloje, o Bažnyčia, aukodama šias Mišias, prašo to žmogaus apvalymo, jo nuodėmių atleidimo”, kad jis galėtų „įžengti į dangaus karalystę”.
