Maskvos patriarchato Išorinių bažnytinių santykių departamento komunikacijos tarnyba pateikė paaiškinimą dėl popiežiaus Pranciškaus interviu Italijos leidiniui „Corriere della sera”.
Jame sakoma „Tenka apgailestauti, kad praėjus pusantro mėnesio po pokalbio su patriarchu Kirilu popiežius Pranciškus pasirinko netinkamą toną šio pokalbio turiniui perteikti. Tokie pareiškimai vargu ar prisidės prie konstruktyvaus Romos Katalikų Bažnyčios ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčios dialogo, kuris šiais laikais ypač reikalingas.“
Patriarchatas pateikė tokius Kirilo žodžius, kuriuos jis pasakęs kovo 16 d. pokalbyje su popiežiumi Pranciškumi: „Dėkoju už galimybę surengti šį susitikimą. Kai 2016 m. susitikome Kuboje, sakiau, kad susitikome tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Nors dabar bendraujame nuotoliniu būdu, esu įsitikinęs, kad vėl bendraujame tinkamu laiku.
Jums leidus, norėčiau pasidalyti savo požiūriu į dabartinę sudėtingą situaciją. Žinoma, mes gyvename skirtinguose informaciniuose laukuose: Vakarų žiniasklaida nekalbėjo arba beveik nekalbėjo apie kai kuriuos faktus, į kuriuos norėčiau atkreipti jūsų dėmesį.“
Pranešime teigiama, kad patriarchas Kirilas taip pat pažymėjo, kad konfliktas prasidėjo 2014 m. nuo įvykių Kijevo Maidane, po kurių pasikeitė Ukrainos vyriausybė. Jis atkreipęs ypatingą popiežiaus dėmesį į įvykius Odesoje ir jų padarinius.
„Tame mieste vyko taikus rusakalbių gyventojų, ginančių savo teisę vartoti gimtąją kalbą ir kultūrą, mitingas. Šį taikų susirinkimą užpuolė nacių grupuočių atstovai: jie ėmė mušti demonstrantus lazdomis. Žmonės ėmė ieškoti prieglobsčio netoliese esančiuose Profsąjungų rūmuose.
Tuo metu įvyko baisus dalykas: pastatas buvo užrakintas, o tada padegtas. Žmonės bandė išsigelbėti šokdami iš antro ar trečio aukšto ir, žinoma, užsimušė. Tie, kurie priėjo prie langų, nedrįsdami iššokti, buvo sušaudyti iš apačios. Visa tai stebėjome per televiziją praktiškai gyvai. Ši siaubinga Odesos pamoka turėjo įtakos pietryčių Ukrainos žmonių sprendimui ginti savo teises.“
Toliau patriarchas Kirilas priminė, kad sovietmečio pabaigoje Rusija buvo patikinta, jog NATO nepajudės nė per centimetrą į Rytus. Tačiau šis pažadas buvo sulaužytas ir net buvusios sovietinės Baltijos respublikos įstojo į NATO.
Kirilas aiškino, kad susidarė pavojingiausia padėtis: NATO sienos yra už 130 kilometrų nuo Sankt Peterburgo, o raketų skrydis trunka vos kelias minutes. Jei Ukraina būtų priimta į NATO, skrydis į Maskvą taip pat truktų kelias minutes. Rusija niekaip negalėjo ir negali leisti, kad tai įvyktų.
Baigdamas Maskvos patriarchas pabrėžė: „Žinoma, ši situacija man kelia didelį skausmą. Mano kaimenė yra abiejose konfrontacijos pusėse, daugiausia tai ortodoksai. Dalis konfrontuojančių žmonių priklauso jūsų kaimenei.
Todėl, neatsižvelgdamas į geopolitiką, norėčiau iškelti klausimą, kaip mes ir mūsų Bažnyčios galime daryti įtaką dabartinei padėčiai. Kaip galime prisidėti prie kariaujančių šalių sutaikinimo, siekdami vienintelio tikslo – skatinti taiką ir teisingumą? Dabartinėmis aplinkybėmis labai svarbu išvengti tolesnio eskalavimo.”
Maskvos patriarchatas savo komunikato pabaigoje pacitavo Vatikano naujienų tarnybos kovo 16 d. pranešimo dalį:
Popiežius Pranciškus padėkojo patriarchui už šį, nuotoliniu būdu vykusį, susitikimą, kurį paskatino ganytojiškas troškimas rodyti kelią į taiką, melsti taikos dovanos, siekti, kad būtų nutraukti karo veiksmai.
„Bažnyčia, – pritarė popiežius patriarchui, – turi vartoti ne politikos, bet Jėzaus kalbą“. „Esame tos pačios šventosios tautos ganytojai, tikintys į Dievą, į Švenčiausiąją Trejybę, į Šventąją Dievo Motiną, todėl turime vienytis, kad tarnautume taikai, padėtume kenčiantiems, ieškotume taikos kelių, sustabdytume karo veiksmus“.
„Šalys pabrėžė esminę vykstančio derybų proceso svarbą,” – priminė Maskvos patriarchatas.
Sinodo ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyriaus pirmininkas, laikinai Maskvos patriarcho spaudos tarnybos vadovo pareigas einantis Vladimiras R. Legojda taip pat išreiškė apgailestavimą dėl kai kurių pontifiko pasisakymų pobūdžio.
„Labai gaila, kad neseniai pasirodė popiežiaus Pranciškaus ir Maskvos patriarcho Kirilo 2022 m. kovo 16 d. pokalbio interpretacija, kuri netikėtai pateikė šį pokalbį naujoje šviesoje, nevisiškai atitinkančioje pokalbio turinį ir pobūdį”, – sakė V. R. Legojda.
Pasak jo, akivaizdu, kad patriarcho bendravimas su popiežiumi kovo mėnesį į diskusijas apie padėtį Ukrainoje įnešė taikdarišką atspalvį ir tai atsispindėjo oficialiuose pranešimuose, kuriuos po pokalbio išplatino abi pusės. „Tačiau minėtas interviu yra paremtas interpretacijomis, kurios yra apgailėtinos ir neteisingai suprastos”, – pridūrė Sinodo departamento pirmininkas.
