Tarp svarbiausių Maskvos patriarchato Išorinių bažnytinių santykių departamento užduočių yra „darbas siekiant įveikti ekumeninės ortodoksijos skilimą, kurį sukėlė neteisėta, antikanoninė ir, sakyčiau, beprotiška Konstantinopolio patriarcho invazija į Ukrainą“, – pareiškė Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas rugsėjo 27 d. per bažnytinių apdovanojimų įteikimo ceremoniją.
„Leisiu sau taip pasakyti, nes gerai pažįstu patriarchą Baltramiejų – jis tikriausiai veikė ne savo protu ir ne savo valia”, – sakė Rusijos Ortodoksų Bažnyčios primas.
Tuo pat metu jis atmetė kaip nepagrįstas nuomones, teilginčias, kad Konstantinopolio patriarchas tarsi dėl išorinio spaudimo nebūtų galėjęs pasielgti kitaip: „Ar mes negalėjome kitaip elgtis, gyvendami ateistinėje valstybėje? Mūsų neišgąsdinsi – mes viską perėjome ir nenutraukėme bendravimo nė su viena iš vietinių ortodoksų bažnyčių, kurios tuo metu mūsų šalyje dažnai buvo vadinamos ‚Amerikos imperializmo pakalikais‘. Palaikėme šiuos ryšius, keliavome vieni pas kitus, kvietėme čia delegacijas.
Todėl kai mums sakoma, kad šiandien patriarchas Baltramiejus negalėjo pasielgti kitaip, užsimenant apie galingas jėgas iš išorės, nesutinku su tokia argumentacija. Tarp Konstantinopolio patriarchų buvo kankinių ir išpažinėjų, vienas iš jų – patriarchas Grigalius – buvo pakartas prie patriarchato vartų. Konstantinopolis mums visada atrodė ortodoksijos tvirtovė.”
„Ir mes žmogiškai labai nerimaujame dėl to, kad šiandien Konstantinopolio patriarchas pateko į schizmą, nes priėmė komuniją kartu su schizmatikais ir pripažino kanoniniais hierarchais apsišaukėlius, neturinčius teisėtų šventimų”, – teigė Rusijos Ortodoksų galva.
Taip pat patriarchas Kirilas pabrėžė: „Suprasdami savo tiesą, būdami įsitikinę, kad stovime ant nekintamo šventųjų kanonų pagrindo, ganytojiškai ir žmogiškai turime stengtis įveikti šį sunkų ortodoksų tarpusavio santykių laikotarpį, nes tiek Graikijoje, tiek kitose Konstantinopolio patriarcho įtakoje esančiose šalyse yra mūsų brolių ir seserų, pamaldžių vienuolių, ir mums labai gaila, kad vieni kenčia dėl kitų klaidų.”
Kiekviena vietinė Ortodoksų Bažnyčia turi savų problemų, ir kartais jos būna labai sudėtingos, nors ir ne tokios pastebimos, kaip, pavyzdžiui, sovietmečio Rusijos Bažnyčios, priminė Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas, pabrėždamas: „Todėl mūsų bendras solidarumas, meilės vienas kitam rodymas yra labai, labai svarbus visos ekumeninės ortodoksijos stiprinimui.”
