„Tegul šventasis Juozapas kasdien įkvepia ir lydi link Jėzaus“, – sakė arkivyskupijos kurijos sielovados skyriaus vadovė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė, gegužės 27-osios vakarą padėkodama visiems, kurie padėjo surengti ar ištikimai kartu keliavo per visą Šv. Juozapo metams skirtą tarptautinių susitikimų ciklą „Juozapo paslaptis“.
Nuotoliniuose pokalbiuose šį tylų, bet labai svarbų Išgelbėjimo istorijos dalyvį vis kitais, dažnai netikėtais aspektais pristatė penki Dievo vyrai iš Škotijos, Airijos, Didžiosios Britanijos ir Slovakijos.
Pokalbius vertė Agnė Ivaškevičiūtė, dalyvius laimino kunigas Rastislavas Dluhý CSsR, o juose buvo galimybė užduoti klausimų ir išgirsti svečių šalių žmonių patirtį, ir šių gyvų susitikimų stebėtojai mielai tuo pasinaudodavo.
„Mes nežinome iš Evangelijos apie Juozapo žodžius, bet žinome apie jo darbus. Juozapui buvo pasakyta su šeima bėgti į Egiptą. Jis nešvaistė laiko veltui, kėlėsi ir ėjo. Nedelsė Dievui atsiliepti“, – sakė baigiamajame pokalbyje tėvas Vaclavas HYPIUS CSsR Bratislavos – Prahos redemptoristų provincijolas, kalbėdamas apie ištikimybę kaip esminę dorybę santykyje tiek su Dievu, tiek ir žmogiškuose pašaukimuose. Juozapas žinojo, kaip elgtis, nes jis buvo ryšyje su Dievu.
Pokalbis tą vakarą, be kita, pakrypo į vyrų tikėjimo klausimą, svečiui pasidalijus, kaip nelengva (ir Slovakijoje), bet labai svarbu pastebėti vyrus, juos užkalbinti kad ir paprastomis kasdienėmis temomis bažnyčiose, kur statistiškai būna daugiau moterų.
„Maldelė po maldelės – tai moterų būdas melstis“, – sakė tėvas Vaclavas, pajuokaudamas, jog tuo metu vyrai dažniausiai „dingsta“. Vyrams būdingiau melstis su mažiau žodžių, bet karšta širdimi, – tėvui redemptoristui didžiausią įspūdį yra padaręs vien tik vyrų kartu sukalbėtas „Tėve mūsų“.
Šiuos Šventojo Juozapo metus, svečio per nuotolį mintimi, būtų galima pavadinti ir Vyrų tikėjimo metais.
