Kinijai pareiškus apie nutraukiamus ryšius su Lietuva susisiekimo srityje, Nacionalinės aviacijos asociacijos vadovas sako, kad šalies aviacija tiesioginių ryšių su Kinija neturi, tačiau tokie veiksmai gali paveikti šalies verslo konkurencingumą.
Tuo metu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas sako, kad kol kas sunku vertinti Kinijos veiksmų poveikį, nes nėra išsamios ir oficialios informacijos, o Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas teigia nemanantis, jog krovinių laivais gabenimas iš Kinijos į Lietuvą galėtų staiga nutrūkti.
„Kinija yra didelis globalios rinkos dalyvis, bet kokie išimtiniai apribojimai, nes jei būtų kalba apie visos Europos Sąjungos ar Vakarų pasaulio santykių nutraukimą su Kinija susisiekimo srityje, tai būtų vienokios konkurencinės sąlygos, dabar gaunasi, kad Lietuvos aviacijos įmonės atsiduria ypatingai nepalankioje situacijoje, mums tenka sunkiau konkuruoti su savo partneriais kaimynais toje pačioje rinkoje“, – BNS penktadienį sakė Nacionalinės aviacijos asociacijos valdybos pirmininkas Joris Gintilas.
Pasak jo, tai gali neigiamai paveikti Lietuvos įmones, kurios dalyvauja bendruose projektuose su kitomis Vakarų bendrovėmis.
„Nemažai partnerių, kurie patys bendradarbiaus su Kinija ir turės santykius su mumis, tai gali suveikti kaip neigiamas faktorius bendroje logistinėje grandinėje. Jei mūsų įmonės dalyvautų su partneriais iš Europos Sąjungos ar kitų valstybių, tai buvimas įmonių konsorciume irgi galėtų pakenkti bendro projekto sėkmei, dėl to galimai užsienio partneriai gali bandyti vengti Lietuvos“, – sakė J. Gintilas.
Pasak jo, aviacijos sektorius santykiuose su Kinija yra pasiekęs dugną, tačiau situacija gali būti dar labiau pabloginta.
„Nesakau, kad tas pablogėjimas yra kritinis būtent mūsų aviacijos įmonėms, bet tai bendrame kontekste Lietuvai, kaip integruotos pasaulinės ekonomikos dalyvei ir transporto sektoriaus dalyvei, negera žinia ir negeras ženklas“, – teigė aviacijos valdybos pirmininkas.
Tuo metu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas sakė, kad tiesioginių pervežimų tarp Lietuvos ir Kinijos automobiliais sausumos keliais nėra vykdoma, tad „tiesioginio poveikio čia nesitikima“, bet trikdžių gali kilti ilgesnėje logistikos grandinėje.
„Kalbant apie visą logistinę grandinę tarp Europos ir Kinijos ir atvirkščiai – poveikis galimas, kadangi mūsų įmonių transportas vienaip ar kitaip kažkuriame etape dalyvauja – Europos dalyje, vidurinėje Azijoje ar Kazachstane. Todėl šioje dalyje galima sulaukti galimų trikdžių“, – tvirtino jis.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika teigia nemanantis, jog krovinių laivais gabenimas iš Kinijos į Lietuvą galėtų staiga nutrūkti.
„Yra tų krovinių (iš Kinijos į Lietuvą – BNS), tačiau galbūt tuos krovinius galėtų ir kitos laivybos kompanijos. (…) Ne vienintelė „Cosco“ (Europoje veikianti Kinijos laivybos įmonė – BNS) arba ne vienintelė kuri nors kita Kinijos kompanija dirba su Klaipėda. Yra ir kitos kompanijos, kurios krovinius iš Kinijos gabena į Lietuvą. Nemanau, kad čia viskas staiga praktiškai nutrūktų“, – BNS sakė V. Šileika.
Pasak jo, iš Kinijos į Klaipėdą kroviniai tiesiogiai negabenami – jie yra perkraunami didžiuosiuose Europos uostuose. Tačiau, anot V. Šileikos, juos po uostus plukdo ir Europoje veikiančios Kinijos laivybos kompanijos.
Kroviniai tiesiogiai neatplaukia iš pačios Kinijos – jie yra perkraunami didžiuosiuose Europos paskirstymo uostuose.
„Kroviniai tiesiogiai neatplaukia iš pačios Kinijos – jie yra perkraunami didžiuosiuose Europos paskirstymo uostuose, tačiau juos netgi po Europą gabena Kinijos kompanijos, pavyzdžiui „Cosco“. Ar būtų imtasi žingsnių riboti šitos kompanijos veiklą gabenant krovinius į Lietuvą, sunku spręsti“, – teigė V. Šileika.
Jo teigimu, Kinija bendradarbiavimą su Lietuva susisiekimo srityje gali nutraukti dviem būdais – diplomatiniu ir praktiniu.
„Pirmas variantas – būtų įšaldyti ar nutraukti santykiai diplomatiniu lygiu, liečiantys Lietuvos Susisiekimo ministerijos ir galbūt Kinijos Susisiekimo ministerijos pasirašytus kokius nors susitarimus ir dokumentus“, – teigė V. Šileika.
„Kitas klausimas yra dėl susisiekimo praktinio aspekto. Mes turime nemažai kiniško importo, kuris ateina iš Kinijos, taip pat yra Kinijos laivybos kompanijos, kurios tuos krovinius ir konteinerius gabena iš Kinijos. Ar joms bus lygiai taip pat įsakyta stabdyti veiklą ir nutraukti užėjimą į Klaipėdos uostą, sunku pasakyti“, – sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas.
Reaguodama į susisiekimo viceministrės vizitą Taivane šią savaitę Kinija pareiškė įvedanti jai sankcijas ir nutraukianti bendradarbiavimą su ministerija ir apskritai susisiekimo srityje su Lietuva, penktadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Pasak pranešimo, tokį sprendimą priėmė Kinijos užsienio reikalų ministerija. Jos interneto svetainėje skelbiama, kad Lietuvos susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės vizitas į Taivaną yra vienos Kinijos principo pažeidimas, rimtas kišimasis į jos vidaus reikalus ir šalies suvereniteto bei teritorinio vientisumo pažeidimas.
