Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga stiprina finansinį pagrindą: 2026 m. gauta 0,6 proc. GPM parama bus skirta veiklos plėtrai ir solidarumo fondo telkimui
Lietuvoje, kaip ir, deja, daugelyje Europos valstybių, įvairių denominacijų krikščionys susiduria su situacijomis, kai dėl savo įsitikinimų ar pasisakymų gali susilaukti įtarimų ar net kaltinimų neapykantos kalba, susidurti su teisiniu persekiojimu, diskriminacija, bandymais marginalizuoti. Vis dažniau krikščionis bandoma eliminuoti ir iš viešos erdvės ar net darbo vietų.
Nuolatinė įtampa ir sėjama baimė, diskriminacija skatina žmones burtis ir ginti savo pilietines teises bei laisves.
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga buvo įkurta 2021 metais, kai kunigas Algirdas Toliatas savo „Facebook“ paskyroje pasidalino doc. dr. Linos Šulcienės kvietimu pasirašyti dvi peticijas visuomenės diskusijų centre esančiomis temomis – viena jų kvietė nepritarti Stambulo konvencijai, kita – partnerystės įstatymui.
Lietuvos žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose kunigas susilaukė labai agresyvaus puolimo, pravardžiavimo, patyčių, kai žinomi visuomenės asmenys viešai gėdino kunigą ir darė jam spaudimą, už tokią jo „neteisingą“ poziciją ir veiksmą.
Į situaciją sureagavo ir Lietuvos vyskupų konferencija, kuri apgailestavo, kad „kunigas A. Toliatas susilaukė aršių ir įžeidžiančių reakcijų į pagarbiai išreikštą nuomonę“ bei pabrėžė, jog „dvasiškis nenukrypo nuo pozicijos, kurią atstovauja Bažnyčia,“ kunigas „naudojosi savo kaip piliečio ir dvasininko teise pareikšti nuomonę“.
Netrukus aktyvūs tikintieji suformavo iniciatyvinę grupę, o gavus kardinolo J. Em. S. Tamkevičiaus SJ palaiminimą bei sutikimą būti organizacijos dvasiniu vadovu, buvo priimtas sprendimas įkurti Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą. Kunigas A. Toliatas tapo organizacijos dvasiniu palydėtoju.
Krikščionių diskriminacija darbe ir viešoje erdvėje tampa dažnu reiškiniu
Kunigo A. Toliato viešas užsipuolimas, deja, nėra vienintelis rezonansinis atvejis.
Tokie didžiulį atgarsį visuomenėje sukėlę atvejai, žurnalisto Virginijaus Savukyno bylinėjimasis su LRT, bandymas išmesti iš Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos garsų istoriką ir žurnalistą Vidmantą Valiušaitį ar siekis marginalizuoti VDU profesorę Birutę Obelenienę, buvo plačiai išviešinti ir užkardyti, nes Krikščionių profsąjunga ėmėsi itin aktyvių veiksmų: nuo komunikacinių kampanijų, maldos akcijos ir kartais iki kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo.
Jau penktus veiklos metus skaičiuojančios Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Krikščionių profsąjunga) pirmininkas Audrius Globys teigia, kad žmonėms vis dažniau reikia ne tik moralinio palaikymo, bet ir profesionalios teisinės gynybos.
Todėl 2026 metais gauta 0,6 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) parama bus skirta organizacijos veiklos stiprinimui ir tolimesniam finansinio fondo telkimui.
„Matome, kad darbuotojui be stiprios organizacijos užnugario yra itin sudėtinga atsilaikyti. Mūsų vaidmuo – užtikrinti, kad žmogus neliktų vienas prieš instituciją“, – teigia A. Globys.
Jis apgailestauja, jog minėti atvejai jau nėra pavieniai ar atsitiktiniai, nemažai žmonių, ypač veikiančių viešoje erdvėje, dirbančių švietimo, medicinos, žiniasklaidos srityse jaučia baimę ir gana dažnas patiria situacijas, kai jų krikščioniški įsitikinimai, pasisakymai būna paskelbiami neapykantos kalba.
Tai patvirtina ir 2025 m. vasario 14- 23 d. Krikščionių profsąjungos iniciatyva visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa, kurioje net 61.3 proc. apklaustųjų pritaria teiginiui, kad darbuotojai, siekdami išsaugoti savo darbo vietą, bijo viešai išsakyti savo nuomonę vertybiniais ar pasaulėžiūros klausimais. (https://krikscioniuprofsajunga.lt/visuomenes-apklausa-apie-baime/)
Diegiant cancel kultūrą ne tik atskiri žmonės patiria spaudimą. Neretai ideologizuotų valstybės institucijų, įvairių NVO ar tokių medijų, kaip LRT, spaudimą patiria ir darbdaviai. Jie verčiami aiškintis ir teisintis, kaip pas juos gali dirbti vienokių ar kitokių pažiūrų žmonės, kodėl jie vis dar nėra atleisti ar pažeminti pareigose, kodėl jiems suteikiamos galimybės viešai pasisakyti.
Būtent taip nutiko Krikščionių profsąjungos narei, VDU prof. B. Obelenienei, kai dėl išsakytos krikščioniškos pozicijos mokymuose apie lytiškumą, į profesorės persekiojimą įsijungė įvairios žiniasklaidos priemonės, politikai. Spaudimą jos darbovietei ėmė taikyti ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, įvairios iš biudžeto finansuojamos NVO, LRT.
„Tik Krikščionių profsąjungai pradėjus viešinti situaciją nacionaliniu mastu, socialiniuose tinkluose, rašant kreipimus, susidorojimo su profesore buvo išvengta“, – apie nepavykusį, bet daug skaudžių išgyvenimų mokslininkei sukėlusį bandymą ją marginalizuoti, pasakoja A. Globys.
Ši situacija tik dar kartą parodė, kad jei darbuotojas yra vienas, neturi stipraus finansinio resurso, su juo susidoroti darbdavys gali būti priverstas, net jei ir neturėjo tokio ketinimo. Jis gali tiesiog „nusipirkti“ ramybę, kad jo nuolatos nelinksniuotų žiniasklaida klijuodama negatyvias etiketes ir priskirdama įvairius stereotipus.
Ne tik teisinė, bet ir dvasinė pagalba reikšminga
Krikščionių profsąjunga pabrėžia, kad susidūrus su spaudimu ar viešu persekiojimu, žmogui svarbi ne tik teisinė apsauga, bet ir dvasinis palaikymas, bendraminčių solidarumas.
Profsąjungos dvasinis palydėtojas A. Toliatas tokiais atvejais skelbia maldos devyndienius už konkretų asmenį ir kviečia solidarizuotis ne tik bendruomenę, bet ir visus neabejingus žmones.
„Tai dažnai būna ne tik teisinė, bet ir labai asmeniška, emociškai sunki kova. Todėl rūpinamės, kad žmogus jaustų visapusišką palaikymą – teisinį, moralinį ir dvasinį“, – sako A. Globys.
Krikščionių profsąjungos nariai reguliariai susitinka, dalyvauja renginiuose, mokymuose ir šv. Mišiose.
Finansinis stabilumas – darbuotojų drąsos pagrindas
Pasak profsąjungos vadovo, didelė problema išlieka ne tik įvairus spaudimas krikščioniškas pozicijas išsakantiems ar ginantiems darbuotojams, bet ir labai nelygios gynybos galimybės. Valstybės ar iš biudžeto finansuojamos įstaigos turi teisininkų komandas ir finansinius resursus, o darbuotojas dažnai lieka vienas – su ribotomis galimybėmis gintis.
Pasak jo, natūralu, kad nelygios galimybės teisinės kovos perspektyvoje kelia žmonėms baimę, o tokių institucijų administracija, panorėjusi nutildyti ar iš darbo išmesti darbuotoją, jaučiasi nebaudžiama ir visagalė.
„Įsigalint ir plintant cancel kultūrai mums ir vėl tampa svarbu prisiminti tuos tikslus, dėl kurių kadaise profsąjungos kūrėsi: kad susitelkę darbuotojai galėtų apsiginti nuo darbdavio ar institucijų savivalės, ir kad abi pusės butų lygiaverčiai derybų partneriai“, – primena A. Globys.
Jei žmogus neturi jį palaikančios stiprios organizacijos ir galimybės lygiaverčiai gintis, jis gali būti tiesiog nutildomas, palaužiamas, priverčiamas palikti darbą ir tai tampa bloguoju pavyzdžiu bei precedentu kitiems darbdaviams bei organizacijoms.
„Todėl savo veikloje mes matome daug didesnį iššūkį, nei tik apginti atskirų žmonių teises ir laisves“, – teigia A. Globys.
Laisvas žmogus – laisva valstybė
A. Globys atkreipia dėmesį, kad krikščioniui profesija nėra tik savirealizacija, karjera ar būdas užsidirbti pragyvenimui. Profesija, nesvarbu kokia ji bebūtų – mediko, mokytojo, dėstytojo, teisininko, politiko, verslininko – pirmiausia yra pašaukimas.
Taip pat krikščioniui visuomet svarbus yra sąžinės balsas ir jis privalo juo vadovautis savo profesiniame gyvenime. Jei žmogus priverčiamas eiti į kompromisus su savo sąžine, ji ilgainiui tampa akla tiesai ir taip žmogus nutolsta nuo savojo tikėjimo.
„Tačiau krikščioniškas požiūris turi teisę egzistuoti ir medicinoje, ir žurnalistikoje, ir pedagogikoje, ir teisėje – visose mūsų gyvenimo sferose. Tai yra laisvos ir demokratinės valstybės bruožas“, – pastebi A. Globys.
Pasak jo, nutildymo kultūra ir institucijų diktatas silpnina pačią demokratiją, pasitikėjimą valstybe.
„Kai žmonės nutildomi, tampa bailūs, įsigali vadinamosios institucinės diktatūros. Lietuvai, turint omeny visą geopolitinę situaciją, tai būtų didžiulė tragedija“, – įsitikinęs krikščioniškos profsąjungos pirmininkas.
Todėl šiemet Krikščionių profsąjunga kviečia nebijoti ir tęsia komunikacinę žinutę: „Nebijok, tiesa padaro mus laisvus“.
Nebijok, tiesa padaro mus laisvus
„Šiuo šūkiu norime padrąsinti tuos žmones, kurie dėl savo pažiūrų darbo vietoje susiduria su diskriminacija, mobingu, patyčiomis, teisiniu persekiojimu ar bandymais įbauginti, nutildyti.
Tiesa – tai pats stipriausias ginklas, kuris atremia patyčias, psichologinį spaudimą, diskriminaciją, nepagrįstus ir nemotyvuotus kaltinimus.“ – sako Krikščionių profsąjungos pirmininkas Audrius Globys.
Drąsos nebijoti mus įkvepia ankstesnių laikų kovos už tiesą pavyzdžiai: J. Em. kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, disidentas Petras Plumpa, ses. Nijolė Sadūnaitė, kun. Juozas Zdebskis (2026 m. minimos 40-osios žūties metinės) ir Bronis Laurinavičius, kunigas ateitininkas prof. Alfonso Lipniūnas, Elena Spirgevičiūtė ir kiti.
Krikščionių profsąjunga kviečia visus Lietuvos krikščionis ir geros valios žmones prisidėti prie profsąjungos veiklos stiprinimo ir solidarumo finansinio fondo telkimo, skiriant 0,6 % nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, kurią galima paskirti išskirtinai tik profesinėms sąjungoms.
Kiekvienas kasmet jie gali paskirti iš viso net 2,4 proc. nuo GPM. Tai reiškia, kad žmogus gali skirti ir 1,2 procento nevyriausybinei organizacijai, 0,6 proc. politinei partijai, ir dar 0,6 proc. išskirtinai profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams. Jei bent vienai iš galimybių nepaskiriama GPM dalis,– tos lėšos keliauja į valstybės biudžetą.
„Drąsi visuomenė gimsta tada, kai žmonės palaiko vieni kitus. Solidarumas prasideda nuo konkretaus sprendimo – nelikti nuošalyje“, – įsitikinęs profsąjungos vadovas.
Organizacijos veiklos ir finansines ataskaitas galima rasti jos interneto svetainėje: https://krikscioniuprofsajunga.lt/
Profsąjungos pagrindinės veiklos kryptys ir toliau išlieka šios:
1. Bendruomenės telkimas ir solidarumas.
Telkiami ne tik formalūs nariai, bet ir platesnė bendruomenė – visi, kuriems svarbi sąžinės, religijos ir žodžio laisvė. Rėmėjai, skiriantys GPM dalį, tampa realia atrama tiems, kurie atsiduria sudėtingoje situacijoje.
2. Visuomenės informavimas ir švietimas.
Organizuojamos konferencijos, diskusijos, mokymai, teikiami pasiūlymai teisėkūros procese. Siekiama ne tik reaguoti į pavienius atvejus, bet ir stiprinti visuomenės atsparumą spaudimui bei informacinėms manipuliacijoms.
3. Gynyba.
Profsąjunga teikia teisinę pagalbą nariams, susidūrusiems su mobingu, diskriminacija, spaudimu ar atleidimu iš darbo dėl įsitikinimų. Priklausomai nuo situacijos, organizuojamos konsultacijos, atstovavimas teismuose, komunikacinė pagalba.
„Mūsų tikslas – kad žmogus žinotų: jis nėra vienas. Už jo stovi stipri bendruomenė, pasirengusi veikti kartu“, – pabrėžia A. Globys.
„Siekiame sukaupti pakankamai stiprų finansinį fondą, kad mūsų nariams nereikėtų rinkti paramos socialiniuose tinkluose ar gintis savo lėšomis. Stiprus finansinis pagrindas – tai ir prevencinė žinutė, kad krikščionių darbuotojų teisių pažeidimai neliks be atsako“, – teigia jis.
