Rugpjūčio 6 d. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įregistravo įstatymo projektą „Dėl lyties tapatumo sutrikimo (transeksualumo) diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiuo įstatymu būtų atveriamos durys keisti lytį Lietuvoje. Išsyk sureagavo visuomenininkai, ministro sprendime suradę neatitikimų su Lietuvos teise.
Visuomenininkai sunerimę – ministras viršija savo įgaliojimus
Laisvos visuomenės institutas, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacija, Rengimo šeimai asociacija, Lietuvos tėvų forumas, sąjunga „Vardan Šeimos“, asociacija Šviesos kampelis pateikė ministrui raštą, kuriame išdėstė savo poziciją, argumentus ir pastabas dėl šio įstatymo tvarkos aprašo projekto (toliau – Aprašas).
Visuomenininkai atkreipia ministro dėmesį, kad „šis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu tvirtinamas Aprašas tiesiogiai siejasi ne tik su transeksualumo diagnostika ir gydymu, tačiau ir su teise į lyties keitimą, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK)“.
Toliau pastebima, kad „CK 2.27 straipsnio 2 dalis numato, kad lyties keitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Tai reiškia, kad poįstatyminiu aktu, negali būti reguliuojami siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai, kitu atveju būtų iškreiptas teisės aktų hierarchijos principas. Šiame Apraše transeksualumo gydymu iš esmės traktuojami ir tokie veiksmai, kurie yra sietini su lyties požymių keitimu, todėl siūlome atsisakyti šių nuostatų kol Seimas nėra priėmęs atitinkamų įstatymų dėl lyties keitimo sąlygų ir tvarkos“.
Kitaip tariant, atkreipiamas dėmesys, kad ministras, leisdamas įstatymą, apeina Seimą, nors, kaip pastebi visuomeninės organizacijos, „vien tai jog įstatymas numato sąlyginę teisę pasikeisti lyti nereiškia, kad tai yra pakankamas įstatyminis pagrindas pasirašyti siūlomą Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl Aprašo patvirtinimo. Tokio pobūdžio įsakymas privalo remtis įstatymo lygiu įtvirtintomis lyties keitimo sąlygomis ir tvarka.
Konstitucinis Teismas ne kartą savo doktrinoje pažymėjo, kad poįstatyminiais teisės aktais negali būti iš esmės sprendžiami su žmogaus teisėmis susiję klausimai, kadangi tai yra Seimo diskrecija. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d., 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimai)“.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, visuomenininkai pareiškė, kad nepritaria šio su visuomene ir ekspertais derinamo teisės akto priėmimui ir paragino ministrą „susilaikyti nuo teisėkūros, kuria būtų pažeidžiama Konstitucija teisinės valstybės principas ir teisės aktų hierarchija, viršijami vykdomosios valdžios įgaliojimai“.
Diskusijose ignoruojami visuomenininkai
Kitas dalykas, į kurį atkreipia dėmesį raštą pasirašiusios organizacijos, kad jos nėra įtrauktos į diskusijas šiuo klausimu, todėl jos prašo būti tolesnių svarstymų dalyvėmis. Šią problemą pastebėjo ir humanitarinių mokslų daktarė Asta Višinskaitė – Katutė, savo feisbuko paskyroje pasidalinusi nuogąstavimu: „Šis aprašo projektas, kuriuo siekiama įteisinti ne psichiatrinius gydymo būdus, o pataikaujant asmens norui, gilinti sutrikimą išbalansuojant kūno sistemą hormoniais preparatais, išsiųstas derinti suinteresuotoms institucijoms, kurių pastabų laukiama dešimt dienų po išsiuntimo datos, t. y. iki rugpjūčio 20-osios“.
Ji taip pat teigia, kad „papildomas derinimas su visuomene ar kitomis suinteresuotomis institucijomis bei organizacijomis (pvz. tėvų /šeimų org. ar religinėmis bendruomenėmis) nėra numatytas. Vadinasi, jokių etinių ar religinių klausimų norint pakeisti lytį, SAM nemato. Sakysite, o prie ko čia tėvai? Ogi todėl, kad stebint vakarų šalių patirtį lyties tapatumo sutrikimai dažniausiai fiksuojami paauglių, ypač brendimo fazę išgyvenančių mergaičių tarpe.” (kalba netaisyta – aut. past.)
Eilinį kartą matome kaip įvairiais būdais bandoma prastumti LGBT darbotvarkę į šalies įstatyminę bazę. Vėl eliminuojama visuomenės nuomonė, ją atstovaujančios organizacijos, apsiribojant glaudžiu ratu, kuris tik dėl akių įtraukiamas į diskusijų etapą. Dar svarbiau, kad apeinama ir įstatymų leidybos institucija – Seimas.
