Rugsėjo 10 d. per 10-ąją Vyrų piligrimystę Lenkijos švietimo ir mokslo ministras Przemysławas Czarnekas pasakė kalbą, kurioje teigė, kad „Lenkija arba bus krikščioniška, arba jos nebus”.
Pasak liberalių šaltinių, konservatyvusis Lenkijos valdančiosios PiS partijos parlamentaras daug rėmėsi šventojo Jono Pauliaus II pamokslu, pasakytu 1979 m. per vizitą Varšuvoje, pabrėždamas, kad Lenkijos tapatybė yra neatsiejamai susijusi su krikščionybe:
„Tai, kas esame, yra suma to, kas buvome. Esame viso mūsų krikščioniškojo paveldo, trukusio daugiau nei tūkstantį metų, suma, ir tik nuo mūsų šiandien priklauso, ar šį paveldą perduosime ateičiai, mūsų ateities kartoms. Tai yra mūsų atsakomybė, mūsų užduotis, mūsų pareiga tai padaryti, ir būtent tai šiandien ir darome, gerbiamieji ponai.“
Deputatas pacitavo dalį Jono Pauliaus II pamokslo: „Žmogus negali būti suprastas be Kristaus, o gal net daugiau – žmogus negali suprasti savęs be Kristaus”. Čarnekas detalizavo, kad visos nelaimės kyla dėl žmogaus klaidų ir klaidingo žmogaus matymo Dievo vaidmenyje arba kaip klaidingai laisvo asmens, nesuvaržyto pareigomis ir atsakomybe:
Deputatas pacitavo dalį Jono Pauliaus II pamokslo: „Žmogus negali būti suprastas be Kristaus, o gal net daugiau – žmogus negali suprasti savęs be Kristaus”
„Būti tikinčiuoju reiškia būti ištikimu Dievui ir Tėvynei. Tai reiškia paklusti visiems Jo įsakymams ir draudimams. Kiekviena nelaimė pasaulyje kyla dėl to, kad kas nors nesilaiko vieno ar kito Dievo įsakymo.“
Čarnekas pridūrė, kad jei visi laikytųsi dešimties įsakymų, pasaulyje nebūtų jokių nelaimių.
Toliau remdamasis 1979 m. pamokslu, Čarnekas pabrėžė, kad Lenkijos istorijos neįmanoma suprasti be Kristaus, sakydamas, kad jei „nesuprasime Lenkijos istorijos, daugiau nei tūkstančio metų didingo paveldo, nesuprasime Lenkijos ir nesuprasime lenkiškumo”. Ministras kritikavo tuos, kurie „ne tik atsikrato krikščioniškųjų vertybių, bet ir kovoja su jomis, bando jėga išmesti raktą į lenkiškumo supratimą”.
Czarnekas pabrėžė stiprios, krikščioniškos Lenkijos būtinybę, nes „tarp Rusijos ir Vokietijos yra vietos tik didelei, stipriai tautai, o mes esame nugalėtojų tauta, nes jei taip nebūtų, mūsų paprasčiausiai nebūtų”. Jei tie, kurie nori, kad krikščionybė būtų atkirsta nuo lenkiškosios tapatybės, būtų pasielgę taip, kaip anksčiau, „šiandien tikriausiai kalbėtume rusiškai arba vokiškai”. Švietimo ministras savo kalboje pabrėžė būtinybę šviesti jaunąsias kartas apie jų protėvių, kurie buvo didieji nugalėtojai ir šią pergalę išpirko didžiule auka, istoriją.
Savaitę anksčiau Čarnekas kalbėjo konferencijoje Varšuvoje, kur sakė, kad lenkai „turi būti kontrrevoliucionieriai”.
„Turime suprasti, kad esame kultūrinio karo, žiaurios revoliucijos fronto linijoje”, – sakė Čarnekas ir pridūrė, kad „viskas, kas susiję su krikščionybe, katalikybe, religija kaip tokia, yra išjuokiama ir išplūsta”.
