Lenkijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas griežtai suformuluotame laiške savo kolegai iš Vokietijos išreiškė „brolišką susirūpinimą” dėl „Sinodinio kelio” krypties.
Beveik 3000 žodžių apimties laiške, vasario 22 d. paskelbtame Lenkijos vyskupų interneto svetainėje, arkivyskupas Stanisławas Gądeckis (Stanislavas Gadeckis) suabejojo, ar Vokietijos vyskupus ir pasauliečius vienijanti iniciatyva yra pagrįsta Evangelija.
„Katalikų Bažnyčia Vokietijoje yra svarbi Europos žemėlapyje, ir aš žinau, kad ji skleis savo tikėjimą arba netikėjimą visam žemynui”, – rašė jis Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkui vyskupui Georgui Bätzingui (Georgui Bacingui).
„Todėl su nerimu žvelgiu į ligšiolinius Vokietijos ‘Sinodo kelio’ veiksmus. Stebint jo vaisius, susidaro įspūdis, kad Evangelija ne visada yra jūsų apmąstymų pagrindas.”
Tikėtina, kad S. Gądeckio įsikišimas suintensyvins diskusijas apie „Sinodo kelią” – daugiametį procesą, kuriame sprendžiami valdžios įgyvendinimo Bažnyčioje, seksualinės moralės, kunigystės ir moterų vaidmens klausimai, kilus Vokietiją sukrėtusiai dvasininkų lytinio piktnaudžiavimo krizei.
Anksčiau šį mėnesį vykusio susitikimo dalyviai balsavo už tekstų projektus, kuriuose raginama įteisinti leidimą lotynų apeigų kunigams tuoktis, moterų kunigų šventimus, tos pačios lyties asmenų palaiminimus ir keisti katalikų mokymą apie homoseksualumą.
Tačiau vyskupas Bätzingas ne kartą atmetė prielaidas, kad Sinodo kelias sukels schizmą.
Savo laiške Gądeckis atkreipė dėmesį į neseniai vykusius balsavimus ir paragino Bätzingą atsispirti spaudimui siekti, kad Bažnyčios mokymas atitiktų visuomenės nuomonę.
„Būdami ištikimi Bažnyčios mokymui, neturėtume pasiduoti pasaulio spaudimui ar dominuojančios kultūros modeliams, nes tai gali vesti į moralinį ir dvasinį sugedimą”, – rašė jis.
„Venkime kartoti nusibodusius šūkius ir standartinius reikalavimus, tokius kaip celibato panaikinimas, moterų kunigystė, komunija išsiskyrusiems ir tos pačios lyties asmenų sąjungų palaiminimas.”
Katalikų Bažnyčia Lenkijoje ir Vokietijoje ryškiai skiriasi.
Daugiau kaip 90 proc. beveik 38 mln. gyventojų Lenkijoje save vadina Bažnyčios nariais, o 36,9 proc. katalikų reguliariai dalyvauja Mišiose.
Vokietijoje apie 27 proc. iš 83 mln. gyventojų save laiko katalikais, o 2020 m. Mišiose dalyvavo tik 5,9 proc. katalikų. Tais metais iš Katalikų Bažnyčios oficialiai pasitraukė daugiau kaip 220 000 žmonių.
Savo laiške Gądeckis pabrėžė bendrą lenkų ir vokiečių katalikų istoriją, įskaitant susitaikymo procesą po Antrojo pasaulinio karo, kurį rėmė būsimasis lenkų popiežius Jonas Paulius II ir kardinolas Stefanas Wyszyńskis (Stefanas Višinskis).
„Atsižvelgdamas į šią Lenkijos ir Vokietijos tikėjimo ir istorijos bendrystę, norėčiau išreikšti savo gilų susirūpinimą ir nerimą dėl informacijos, kuri neseniai buvo gauta iš kai kurių Katalikų Bažnyčios sluoksnių Vokietijoje”, – rašė Poznanės arkivyskupas S. Gądeckis.
„Todėl krikščioniškosios meilės dvasia leidžiu sau kreiptis į Jus – kaip Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininką – šiuo laišku, kupinu broliško rūpesčio ir bendros atsakomybės už Kristaus mums patikėtą šventojo apaštališkojo tikėjimo kraitį.”
Arkivyskupas sakė, kad per visą istoriją vadovaujančios asmenybės mėgino iš naujo atrasti krikščionybę savo laikmečiui, pasitelkdamos atminties procesą.
Jis paminėjo trečiąjį Jungtinių Valstijų prezidentą Tomą Džefersoną, kuris parengė Biblijos versiją, iš kurios pašalino ištraukas, jo manymu, parašytas ne Jėzaus, bet „neišsilavinusių apaštalų”.
„Įsitikinęs, kad turi kriterijus, leidžiančius atskirti vieną sakinį nuo kito, jis nusprendė tai padaryti žirklėmis. Taip buvo sudarytas šiuolaikinis apokrifas, kuris, pasak jo autoriaus, yra geresnis už originalą”, – rašė jis.
„Negalima atmesti, kad proprium christianum – tai, kas būdinga krikščionybei, – išreikšta būtent šiuose sudėtingiausiuose Biblijos fragmentuose, patekusiuose po „Džefersono žirklėmis”.”
Gądeckis sakė, kad kita pagunda, su kuria šiandien susiduria Bažnyčia, yra siekis atnaujinti Jėzaus mokymą, atsižvelgiant į naujausius psichologijos ir socialinių mokslų atradimus.
„Jei kas nors Evangelijoje nesutampa su dabartiniu šių mokslų pažinimo lygiu, mokiniai, norėdami išgelbėti Mokytoją nuo kompromitavimo amžininkų akyse, bando ‘atnaujinti’ Evangeliją”, – sakė jis.
„Pagunda ‘modernizuoti’ ypač susijusi su seksualinės tapatybės sritimi. Tačiau pamirštama, kad mokslo žinių būklė dažnai ir kartais dramatiškai kinta.”
Jis paminėjo 1924 m. Kongreso priimtą Nacionalinį kilmės aktą, kuriuo buvo ribojama imigracija į Jungtines Valstijas.
„Pagrindinė priežastis buvo įsitikinimas, kad tokios tautos kaip, pavyzdžiui, italai ir lenkai, yra rasiškai žemesnės”, – pažymėjo S. Gądeckis.
„Kita vertus, remiantis eugenikos žiniomis, XX a. Jungtinėse Valstijose buvo priverstinai sterilizuota apie 70 000 etninėms mažumoms priklausančių moterų.”
Jis sakė, kad psichologijos ir socialinių mokslų knygas, kurios šiandien „laikomos neklystančiomis”, ateities kartos „atidės į šalį”.
Jis pridūrė, kad katalikai Vokietijoje, taip pat ir Lenkijoje, turėtų vengti gyventi su „tam tikru nepilnavertiškumo kompleksu” dėl savo tikėjimo.
S. Gądeckis pastebėjo, kad katalikų pasitraukimas ir smarkiai sumažėjęs pašaukimų į kunigystę skaičius Vokietijoje paskatino raginimus sušvelninti kunigų celibato normą.
Tačiau jis sakė, kad toks atsakas kelia „įmonių mąstymo riziką”: „trūksta darbuotojų, tad sumažinkime įdarbinimo kriterijus”.
Kalbėdamas apie Sinodo kelio balsavimą dėl moterų kunigystės šventimų, arkivyskupas sakė, kad popiežius Jonas Paulius II „galutinai išsprendė šį klausimą” savo 1994 m. apaštališkuoju laišku Ordinatio sacerdotalis, kurį, pasak jo, patvirtino popiežius Pranciškus.
Jis pažymėjo, kad dalyviai taip pat pritarė teksto projektui, kuriame raginama pripažinti, kaip jis apibūdino, „klaidingą ir skandalingą tos pačios lyties asmenų santykių laiminimo praktiką”, taip pat „bandymus pakeisti Bažnyčios mokymą apie homoseksualių aktų nuodėmę”.
„Katekizme aiškiai atskiriami homoseksualūs polinkiai ir tos pačios lyties veiksmai. Jame mokoma pagarbos kiekvienam žmogui, nepaisant jo polinkių, tačiau vienareikšmiškai smerkiami tos pačios lyties veiksmai kaip veiksmai prieš prigimtį”, – rašė jis.
„Nepaisant pasipiktinimo, ostrakizmo ir nepopuliarumo, Katalikų Bažnyčia – ištikima Evangelijos tiesai ir kartu skatinama meilės kiekvienam žmogui – negali tylėti ir pritarti šiai klaidingai žmogaus vizijai, juo labiau tai laiminti ar skatinti.”
Kalbėdamas apie neseniai Poznanėje įvykusį susitikimą su G. Bätzingu, S. Gądeckis sakė supratęs, kad jo kolega vokietis yra „giliai susirūpinęs” dėl jam patikėtos kaimenės, ir kad trokšta, jog nė viena avis nesuklystų.
