Sekmadienio Evangelijoje Jėzus, atsisveikindamas su savo mokiniais per Paskutinę vakarienę, sako: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę“. Šiuos žodžius, kurie skamba kaip Jėzaus testamentas, popiežius komentavo sekmadienio vidudienio maldai į Šv. Petro aikštę susirinkusiems maldininkams ir turistams.
„Palieku jums ramybę“. Jėzus atsisveikina žodžiais, išreiškiančiais meilę ir ramybę, tačiau aplinkybės, kuriomis jis taria šiuos žodžius, anaiptol nėra ramios, kalbėjo popiežius.
Judas išėjo Jėzaus išduoti, Petras tuoj jo išsižadės, o beveik visi kiti jį paliks ir išsislapstys. Tačiau Viešpats, nors visa tai gerai žino, nesmerkia savo mokinių, nekelia prieš juos balso, nepraranda kantrybės. Jis yra ramus, kupinas ramybės, kuri kyla iš jo klusnios širdies. Būtent tokia yra Viešpaties ramybė, kurią jis mums palieka. Juk negali palikti ramybės kitiems tas, kuris pats jos neturi.
Jėzus nori, kad priimtume jo ramybę.
Jėzus nori, kad ir mes taip elgtumės, kad priimtume jo ramybę. Jis nori, kad būtume klusnūs, atviri, pasirengę išklausyti, gebantys išspręsti nesutarimus ir siekti santarvės. Tai Jėzus liudija savo laikysena ir jo liudijimas yra vertas daugiau nei tūkstančiai žodžių.
Žinoma, tęsė Pranciškus, sunku būti tokiems romiems ir klusniems. Tačiau čia mums į pagalbą ateina kiti šiandien girdėti Jėzaus žodžiai: „Duodu jums savo ramybę“. Ramybė, kurios mums reikia, yra Dievo dovana. Tai Šventoji Dvasia, Jėzaus Dvasia. Tai Dievo buvimas mumyse. Tai ta dvasia, kuri nuginkluoja kovingas širdis ir pripildo jas ramybės. Ji tirpdo sąstingį, gesina troškimą pulti kitus. Ji mums primena, kad kiti žmonės yra mūsų broliai ir seserys, o ne kliūtys ir priešai. Ji mums suteikia jėgų atleisti ir pradėti iš naujo. Su ja mes tampame taikos žmonėmis.
„Brangūs broliai ir seserys, jokia nuodėmė, jokia nesėkmė, jokia nuoskauda neturėtų atimti iš mūsų drąsos karštai melsti Šventosios Dvasios dovanos. Kuo labiau blaškosi mūsų širdys, kuo labiau jaučiame nervingumą, nekantrumą, pyktį, tuo labiau turime prašyti Viešpaties ramybės Dvasios.
Kasdien kartokime: „Viešpatie, suteik man savo ramybę, suteik man Šventąją Dvasią“. Prašykime jos ir tiems, kurie gyvena šalia mūsų, tiems, kuriuos sutinkame kiekvieną dieną, taip pat tautų vadovams, – kalbėjo Pranciškus. Tegul Dievo Motina padeda mums priimti Šventąją Dvasią, kad būtume taikdariai.“
