Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas.
„Civilinio kodekso 3.229 straipsnis tiek, kiek pagal jį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters, prieštarauja (Konstitucijai – BNS), (…) konstituciniam teisinės valstybės principui“, – paskelbė KT pirmininkas Gintaras Goda.
Prieštaraujančiu pagrindiniam įstatymui pripažinta ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostata, jog normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo atskiro įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.
Skirtingos lyties porų partnerystę Seimas Civiliniame kodekse numatė dar prieš 24 metus, tačiau ją detaliau apibrėžiančio įstatymo nepriėmė iki šiol. Pasak KT, tai yra netoleruotina situacija.
Todėl KT pažymėjo, jog paskelbtus jo nutarimą pradės galioti partnerystės santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrą asmenų gyvenimą neįregistravus santuokos.
Anot nutarimo, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos, asmenys dėl tokių santykių įteisinimo turės kreiptis į teismą.
„Kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog teismų galimybė užpildyti teisės spragas nereiškia, jog įstatymų leidėjas neturi pareigos per protingą laiką, paisydamas Konstitucijos, įstatymu nustatyti deramą atitinkamų santykių teisinį reguliavimą“, – pabrėžė KT.
Ši byla KT nagrinėta rašytinio proceso tvarka.
„Sukūrė teisinį netikrumą ir neapibrėžtumą“
Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas privalo per protingą laiką priimti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą. Jis yra būtina sąlyga, kad įsigaliotų Civilinio kodekso normos dėl bendro asmenų gyvenimo neįregistravus santuokos. Tačiau įstatymų leidėjai tokio įstatymo nėra priėmę iki šiol.
Anot KT, tokios situacijos yra netoleruotinos, kai neapibrėžtą laiką nevykdomi pačių prisiimti įsipareigojimai.
Teismas pabrėžė, kad nuostata dėl partnerystės instituto sukūrimo į Civilinį kodeksą įrašyta prieš 24 metus, tai rodo, jog įstatymų leidėjai „nepagrįstai ilgą laiką, akivaizdžiai viršijantį bet kokį galimą protingą terminą“, nepriima partnerystės įstatymo.
„(…) nėra jokio pagrįsto poreikio tiek laiko atidėti jų (Civilinio kodekso normų – BNS) įsigaliojimą, o santuokos neįregistravę bendrai gyvenantys asmenys negali pasinaudoti teisine apsauga“, – pažymėjo KT.
„(…) tokio specialaus įstatymo per tam tikrą protingą laiką, kuris pagrįstai reikalingas teisėkūros ir kitiems su įstatymo įsigaliojimu susijusiems veiksmams atlikti, nepriėmus, sukūrė teisinį netikrumą ir neapibrėžtumą, paneigė asmenų teisėtus lūkesčius, kad įstatymų leidėjo nustatytas partnerystės santykių teisinis reguliavimas bus pradėtas taikyti, sumažino asmenų pasitikėjimą valstybe ir teise, neužtikrino iš konstitucinio teisinės valstybės kylančių teisinio tikrumo ir teisinio saugumo reikalavimų, pažeidė atsakingo valdymo principą“, – nurodė teismas.
Kalbėdamas apie tos pačios lyties partnerystę KT pabrėžė, jog Konstitucija neleidžia įstatymų leidėjams nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudaromos prielaidos diskriminuoti šeimos santykių dalyvius dėl jų seksualinės orientacijos.
Anot teismo, dabartinė Civilinio kodekso nuostata pažeidžia pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintą asmenų lygybės ir nediskriminavimo principą.
į KT kreipėsi buvusi Vyriausybė
KT taip pat konstatavo, jog negali būti įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatyme nustatyta teisinio pripažinimo ir apsaugos forma „būtų skirta tik skirtingos lyties asmenų poroms ir ja negalėtų naudotis tos pačios lyties asmenų poros“.
Nutarime teigiama, kad visuomenėje egzistuojantys stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamas pagrindas paneigti ar apriboti tam tikro asmens ar jų grupių pagrindines teises ar laisves demokratinėje teisinėje valstybėje.
Kalbėdamas apie tos pačios lyties partnerystę KT pabrėžė, jog Konstitucija neleidžia įstatymų leidėjams nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų sudaromos prielaidos diskriminuoti šeimos santykių dalyvius dėl jų seksualinės orientacijos.
„Teisinis reguliavimas, nulemtas išankstinio nusistatymo, be kita ko, prieš tos pačios lyties poras, būtų nesuderinamas su Konstitucija, be kita ko, iš jos kylančia šeimos samprata, pagarba žmogaus teisėms, orumui, taip pat su demokratinei visuomenei būdingomis lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos vertybėmis“, – pareiškė KT.
Dėl partnerystės instituto nebuvimo į KT kreipėsi buvusi konservatorių – liberalų Vyriausybė.
Teisėja: KT sprendimas nekeičia Konstitucijos nuostatos dėl santuokos
Konstituciniam Teismui leidus registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus, teisėja Daiva Petrylaitė teigia, jog šis sprendimas nekeičia Konstitucijos nuostatos dėl santuokos.
Pagrindinis šalies įstatymas numato, jog santuoka gali būti sudaryta tik tarp vyro ir moters.
„Konstitucija tikrai nekalba apie jokią kitokią santuoką, apart vyro ir moters. Tai jau tikrai yra išdiskutuota ir turbūt mums visiems – ne tik teisininkams, bet ir kiekvienam Lietuvos gyventojui – tai turėtų turbūt būti aišku, bet Konstitucija taip pat gina ir šeimą. Kas yra šeima, Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė D. Petrylaitė.
Kaip sakė D. Petrylaitė šios nuostatos galios tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių poroms.
„Tai susiję su iš tiesų teise į šeimos gyvenimą, teise į tokių asmenų, kurie kuria kuria bendrą gyvenimą, teisinį ne tik pripažinimą, tai būtų pirmas žingsnis, antras žingsnis – į tokių asmenų, tokių šeimų teisinę apsaugą“, – sakė teisėja.
Ji pabrėžė, kad Seimas turės reglamentuoti partnerystės institutą ir įstatymu.
Premjeras: parlamentas yra laisvas apsispręsti
Premjeras Gintautas Paluckas ketvirtadienį pareiškė, kad Seimas yra laisvas apsispręsti, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl partnerystės Lietuvoje reguliavimo.
„Konstitucinis Teismas įstatymų nepriiminėja, todėl Konstitucinio Teismo nutarimų realizavimas yra Seimo, parlamento, rankose. Parlamentas yra laisvas apsispręsti, kaip realizuoti minėtą nutarimą“, – žurnalistams Seime sakė G. Paluckas.
„Jeigu jis būtų realizuotas, Konstitucinio Teismo nuomone, ne pagal nutarimo raidę ir dvasią, tuomet vėl turėtume konstitucinį ginčą“, – pridūrė jis.
Teisingumo ministras: KT sprendimas istorinis
Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės turi būti grįžta prie tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimo, sako teisingumo ministras Rimantas Mockus.
„Akivaizdu, kad turi būti grįžta prie partnerystės instituto ir po šio nutarimo suprantame, kad kalbama jau ne vien tik apie vyro ir moters partnerystės institutą, bet ir tos pačios lyties asmenų“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Mockus.
Jis KT sprendimą vadino istoriniu.
„Mes matome dabar, kad visuomenė reaguoja į tai. Anksčiau ar vėliau tai turėjo būti pasakyta. Kažkiek tenka apgailestauti, kad tai turėjo būti pasakyti per Konstitucinio Teismo nutarimą“, – pažymėjo ministras.
Paklaustas, ar Vyriausybė tam turėtų rengti naują projektą, ar Seimas – grįžti prie praėjusią kadenciją svarstyto Civilinės sąjungos įstatymo, R. Mockus teigė, kad dėl to turės nuspręsti politikai.
„Turės politikai apsispręsti, ar tai eis per Vyriausybę, ar per Seimą atskirai. Bus matyti artimiausiu metu, dabar turime tik ne per seniausiai paskelbta Konstitucinio Teismo nutarimą“, – kalbėjo teisingumo ministras.
L. Kasčiūnas: yra dvi alternatyvos
Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad teisinį vakuumą po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl vienos lyties asmenų santykių įteisinimo galima užpildyti abiem Seime svarstomomis alternatyvomis – tiek Civilinės sąjungos įstatymu, tiek projektu, įvedančiu „artimojo ryšio“ sąvoką.
„Teisinio reguliavimo vakuumo užpildymas gali būti Civilinės sąjungos įstatymu, (…) jis gali būti ir Artimo ryšio įstatymu, kuris galėtų virsti atskira Civilinio kodekso knyga“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė L. Kasčiūnas.
„Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas dabar vertins, kaip toliau procesas judės, kokie bus teikiami pasiūlymai, tai ir spręsime. Aišku, galiu pasakyti, (…) kad kiekvienas (Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos – BNS) parlamentaras balsuos pagal savo pasaulėžiūrą“, – pridūrė jis.
R. Žemaitaitis: tai nereiškia, kad Lietuvoje atidaryta Pandoros skrynia
Valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad KT išaiškinimas dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės nereiškia, kad nuo šiol visi tokie asmenys galės ją registruoti ir pažymėjo, kad KT sprendimas neįpareigoja parlamento keisti įstatymų.
„Manau, kad tas sprendimas sukrės didžiąją dalį visuomenės, tie, kurie palaiko tradicines šeimas ir tradicines vertybes. Tai nereiškia, kad Lietuvoje atidaryta Pandoros skrynia ir kiekvienas tos pačios lyties asmuo galės registruoti partnerystę, tokio nėra reguliavimo“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Žemaitaitis.
„Viskas kryps į Seimo valią, ar Seimas nuspręs keisti Civilinį kodeksą ir priimti specialų įstatymą. (…) Bet KT sprendimas neįpareigoja Seimą keisti, Seimas gali absoliučiai nieko nesiimti ir nedaryti“, – pridūrė jis.
Pasak „aušriečių“ lyderio, šiuo KT sprendimus tos pačios lyties asmenų poros galės vadovautis tik individualiais atvejais, kai bus kreipiamasi su prašymu registruoti partnerystę.
Tuo metu svarstydamas apie galimus pakeitimus po šio sprendimo, R. Žemaitaitis sakė, kad gali būti grįžta prie praėjusią kadenciją teiktų konservatorių siūlytų pakeitimų, kuriais būtų įtvirtinti susitarimai dėl bendro gyvenimo ir „artimas ryšys“.
Praėjusios kadencijos konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymas įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius yra įveikęs pateikimo stadiją. Šio įstatymo priėmimui trūksta dviejų balsavimų.
„Akivaizdu, kad bus reikalingas teisinis reguliavimas Civiliniame kodekse. (…) Tai nepaneigia, kas yra šeima, tai nepaneigia fakto kaip santuokos, kad tai yra skirtingų lyčių“, – kalbėjo „aušriečių“ lyderis.
Jis pabrėžė, kad šį projektą reikėtų koreguoti, nes jis iki galo neatlieptų KT sprendime pažymėt teisinių spragų. R. Žemaitaitis pabrėžė, kad teismo išsakytų problemų neišspręstų ir „laisviečių“ praėjusią kadenciją inicijuotas Civilinės sąjungos įstatymas, kuris jau yra praėjęs dvi stadijas Seime.
BNS skelbė, kad KT konstatavo, jog Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.
„Matyt, logiškas sprendimas, jei vertinant prieš tai buvusį KT sprendimą,(…) kur pasakė, kas yra šeima“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
A. Širinskienė: sprendimas nepasakė nieko naujo
Po KT sprendimo dėl partnerystės, išlieka galimybė šią sritį sureguliuoti praėjusios kadencijos konservatorių Artimojo ryšio įstatymo projektu, sako demokratų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
„Tiesiog sprendimas nepasakė nieko naujo ir, antra vertus, vėlgi išlieka galimybė priimti siūlytą Artimo ryšio (įstatymo – BNS) projektą išimant dviejų tos pačios lyties asmenų santykius iš šeimos reguliavimo ir sureguliuojant visus tuos santykius, kurie yra ūkiniai santykiai“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo A. Širinskienė.
„Ir aš manyčiau, jeigu būtų pasirinktas artimo ryšio reguliavimas, tas konsensusas posėdžių salėje būtų pasiektas dar praėjusioje kadencijoje ir būtume neturėję šito sprendimo“, – teigė ji.
Anot politikės, į KT buvo kreiptasi siekiant spausti parlamentarus palaikyti Laisvės partijos Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
„Akivaizdu, kad kreipimasis buvo padarytas vien dėl to, kad turėtų formalų KT sprendimą ir paskui jį naudotų kaip politinį argumentą Seime bandant spausti kolegas balsuoti už „laisviečių“ projektą“, – sakė A. Širinskienė.
A. Veryga: nebepasitikiu KT
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas leisti registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus jį nuliūdino ir privertė nepasitikėti institucija.
„Nenustebino, bet nuliūdino sprendimas. Jau nebenustebino, nes po praeito sprendimo, kur buvo pasisakyta dėl pagalbinio apvaisinimo, ten vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms, buvo daugiau negu aišku, kokių pažiūrų, sakykim, laikosi Konstitucinis Teismas“, – BNS ketvirtadienį sakė politikas.
„Yra daug niuansų visokių, kurie man neleidžia nei kaip politikui, nei kaip piliečiui jau pasitikėti šitais sprendimais. Yra daug niuansų, kurie verčia mane tikrai nebepasitikėti šita institucija. Aš ja nebepasitikiu“, – pridūrė europarlamentaras.
Anot A. Verygos, teismas ėmėsi ne savo vaidmens, o priimtas sprendimas yra pavojingas bei politiškai ideologinis.
„Nes šiandien jis aiškiai pasakė, kad parlamento sprendimai yra nebereikalingi. Viską gali iš esmės spręst Konstitucinis teismas (…). Jeigu jis (KT – BNS) imasi atstovauti kažkokią vieną politinę ideologiją, populiariai ji pas mus visuomenėje vadinama yra leftistinė“, – kalbėjo „valstietis“.
Buvusi Seimo pirmininkė: ilgai lauktas sprendimas
Buvusi Seimo pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad po KT sprendimo dėl vienos lyties asmenų partnerystės parlamentarai ryšis priimti dar praėjusią kadenciją svarstytą projektą dėl partnerystės.
„Aišku, apmaudu, kad Lietuva dažnu atveju žmogaus teisių srityje renkasi patį sudėtingiausią teismų kelią. Tačiau tai yra svarbus žingsnis į pagarbą, į pripažinimą tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių partnerių“, – BNS sakė politikė.
V. Čmilytė-Nielsen vylėsi, kad dabar neliks kliūčių ir parlamentarams išspręsti šį klausimą.
„Aš tikiuosi, kad dabar jau tikrai neliks jokių kliūčių, kad šis klausimas atsidurtų Seimo darbotvarkėje, nes šis sprendimas yra ilgai lauktas, manau, daugeliui žmonių“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Išgirdusi KT sprendimą, ji apsikabino su buvusia premjere konservatore Ingrida Šimonyte, kuri teismo verdikto žurnalistams nekomentavo.
„Manyčiau, viskas yra tvarkoje, jis nėra pats ambicingiausias praeitos kadencijos projektas, bet beliko tik priėmimas, tad tikrai galima būtų priimti jį ir užbaigti šitą klausimą“, – BNS teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Lyčiai neutralią partnerystę Seime mėginta įteisinti ne kartą, bet nesėkmingai.
Praėjusios kadencijos Seime Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra įveikęs pateikimo ir svarstymo procedūras, tačiau teikti jo priėmimui nesiryžta dėl balsų stokos.
Minėtame projekte numatyta, kad civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
