JAV krikščionys tėvai, leisdami savo vaikus į mokyklas, susiduria su įvairiomis problemomis, panašiomis ir į mūsų problemas: vaikai gėdijasi kalbėti apie savo krikščionišką tikėjimą, propaguojama LGBT ideologija, tėvai nustumiami į antraplanį vaidmenį. Dalinamės kreipimusi į tėvus, kuriuo jie skatinami ir raginami susigrąžinti savo atsakomybę ir teisę į vaikus, juos auklėti pagal Dievo Žodį.
Biblija nurodo tris Dievo duotas valdžios institucijas mūsų puolusiame pasaulyje: kalaviją, raktus ir rykštę.
Pradžios knygos 9 skyriuje Dievas civilinei valdžiai suteikia „kalaviją”, o Mato 16, 18 Bažnyčiai – „raktus” .
Tačiau „rykštę” Dievas duoda tėvams. Patarlių knygos 13, 24 eilutėje sakoma: „Kas gailisi rykštės, nekenčia savo vaiko, o kas jį myli, rykšte pataiso.”
Rykštė simbolizuoja tėvų teises ir atsakomybę drausminti ir mokyti savo vaikus. Dievas niekada nesuteikė šios galios valdžiai. Nė karto. Dar kitaip galima pasakyti, kad tėvų teisės yra ir Dievo duotos bei suteiktos tik jiems.
Taigi turime kalaviją, raktus ir rykštę. Ir turint omenyje tai, kas pastaruoju metu pasirodė naujienose apie mūsų valstybinėse mokyklose (JAV – red. past.) įsigalintį blogį, norėčiau pasakyti, kad krikščionims tėvams pats laikas susigrąžinti rykštę. Kodėl tai taip svarbu?
Didžiausias iššūkis ištikimam krikščioniškam auklėjimui: neužauginti pagonių
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais per visą tikėjimo istoriją susidūrė Dievo tauta, buvo šis: kaip jiems gyventi tarp žmonių, kurie negarbina Dievo, ir netapti panašiais į juos? Arba, kitaip tariant, kaip jiems gyventi Kanaane ir netapti kanaaniečiais.
kaip gyventi tarp žmonių, kurie negarbina Dievo, ir netapti panašiais į juos?
Dievui labai rūpi šis klausimas. Žinome, nes iškart po to, kai Mozė Pakartoto Įstatymo knygoje primena izraelitams, kam jie tarnauja, jis liepia to mokyti savo vaikus. „Paimk į širdį šiuos žodžius, kuriuos tau šiandien įsakau. Įdiek juos savo vaikams. Kartok juos, kai esi namie ir kai keliauji, kai guliesi ir kai keliesi.” (Įst 6, 6-7)
Įsakymai turi būti „širdyje”. Tačiau jie neturi ten užsilikti. Ne, jie turi būti stropiai mokomi – perduodami – savo vaikams.
Dievas išvedė Izraelio tautą iš Egipto vergijos ne tam, kad viena karta liudytų Jo šlovę ir suverenius tikslus. Ne, Dievas nori, kad liudijimas būtų patvarus ir apimtų kelias kartas.
Tai įvyks tik tada, jei Dievo žmonės mokys savo vaikus sekti jų pėdomis. Savo vaikus, kurie nebuvo Išėjimo liudininkai, jie turi mokyti, kas yra Dievas, ką Jis padarė ir kaip jie turi Jam tarnauti.
Nes jei jie to nedarys, jų vaikai taps kanaaniečiais dar nepraėjus dviem kartoms.
Su tokiu pačiu iššūkiu susiduriame ir šiandien
Naujojo Testamento pirmojo amžiaus krikščionių tėvai, valdant Romai, susidūrė su ta pačia užduotimi: kaip auklėti vaikus Romos imperijoje, kad jie netaptų romėnais? Paulius antrina Mozei Laiške efeziečiams 6, 4, skatindamas tėvus: „neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu.”
Su tuo pačiu iššūkiu krikščionys tėvai susiduria ir šiandien.
Krikščionys turi prisiimti visišką atsakomybę už savo vaikų auklėjimą. Dalis šios užduoties (kuri nėra neprivaloma, o veikiau klusnumo reikalas) yra mokyti savo vaikus pažinti, mylėti ir bijoti Dievo (Įst 6, 24-25).
Taigi, krikščionys tėvai, prisiimkite šlovingą Dievo duotą atsakomybę prižiūrėti savo vaikų ugdymą. Jei jūsų vaikai mokosi valstybinėse mokyklose, imkitės aktyvios veiklos. Galbūt išeikite iš ten. Bet bent jau įsitraukite.
Be to, būtinai mokykite savo vaikus apie Dievą. Mokykite juos krikščioniškosios doktrinos, teologijos ir etikos. Turime būti ugdomi pamaldumui. Tai negarantuoja, kad jūsų vaikai taps krikščionimis, tačiau taip bus pagerbtas Viešpats ir tikrai padėsite savo vaikams.
Galiausiai turite atviromis akimis ir aiškiai pažvelgti į esamus faktus. Kanaaniečiai ir romėnai – būtent jie šiuo metu moko mūsų vaikus. Ir jie moko juos būti kanaaniečiais ir romėnais.
Taigi, atsiimkite savo rykštę. Dievas ją davė jums, o ne valdžiai. Susigrąžinkite savo vaikus. Dievas juos atidavė jums, o ne valdžiai. Taip elgdamiesi žengsite pirmą žingsnį susigrąžindami mūsų šalį.
