Šių metų vasarį Lietuvoje buvo paminėtos kunigo Juozo Zdebskio 40-osios žūties metinės. Sovietmečiu šis drąsus ir veiklus dvasininkas aktyviai prisidėjo prie kunigo Sigito Tamkevičiaus sumanymo bei kitų bendražygių bendro darbo – rinkti ir platinti faktus apie sunkią Lietuvos tikinčiųjų padėtį, persekiojimus bei patirtas skriaudas.
Taip 1972 m. gimė unikalus pogrindžio leidinys – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, kurio pirmasis numeris pasirodė kovo 19 d. Jos leidyba nenutrūko ir tada, kai redaktorius kun. S. Tamkevičius už tai buvo suimtas ir įkalintas. Net 17 metų saugumo aršiai medžiojama, „Kronika“ buvo leidžiama ir platinama ne tik okupuotoje Lietuvoje. Leidėjai rasdavo išradingų būdų „Kroniką“ perduoti į užsienį. Taigi žinios apie laisvės suvaržymus ir persekiojimus, pasklidusios užsienio spaudoje ir nuskambėjusios Vakarų radijo stočių bangomis, įvarydavo nemažai baimės saugumo pareigūnams.
Tačiau religijos laisvei ir žmogaus teisėms apginti vien tik „LKB Kronikos“ nepakako. Todėl Lietuvos dvasininkai S. Tamkevičius, A. Svarinskas, J. Zdebskis, J. Kauneckas, V. Vėlavičius 1978 metais įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą (TTGKK), siekdami dar labiau sustiprinti tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynimą sovietinėje Lietuvoje. Nors Komitetas veikė pogrindžio sąlygomis ir buvo aktyviai persekiojamas KGB, religijos ir sąžinės teisių gynimo srityje jam pavyko nuveikti daug reikšmingų darbų. Žinome, kad ši drąsi lietuvių kova už tikėjimą ir laisvę dažnai buvo aplaistyta krauju, bandyta palaužti tardymais, teismų procesais ir kalėjimais, tačiau jos užgesinti nepavyko.
Į tikinčiųjų ir žmogaus teisių gynimą buvo įsitraukusios ir nemažai seserų vienuolių. Viena iš jų – šviesaus atminimo sesuo Nijolė Sadūnaitė. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, grįžusi iš lagerio ir tremties, ši drąsi ir charizmatiška vienuolė pokalbiuose ir interviu ne kartą yra sakiusi, kad kovoti už laisvę ir tikinčiųjų teises sovietinėje Lietuvoje buvo žymiai paprasčiau nei dabartinėje: „Nes priešai buvo svetimi ir buvo aiškiai matoma, kas jie tokie yra.“
Nors ši Laisvės premijos laureatės N. Sadūnaitės įžvalga skamba paradoksaliai, tačiau dabartinės realijos ją tik patvirtina. Jau 36-erius metus esame laisvos, nepriklausomos Lietuvos piliečiai. Praeities šešėliai, kartu su mūsų šalį palikusia okupacine kariuomene, jau seniai turėjo nueiti į užmarštį. 1992 m. spalio 25 d. referendume priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtino demokratinės valstybės pagrindus ir aiškiai deklaravo minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę.
Tačiau, kaip bebūtų apmaudu, Lietuvoje kritikos ir tiesos baimė, tarsi storas šios žiemos ledas, vis dar kausto kai kurių žmonių protus ir širdis. O nepagrįstų puolimų bei persekiojimų, kaip ir anais sovietiniais laikais, dažniausiai sulaukia tikintys Lietuvos žmonės bei dvasininkai.
Išpuoliai paskatino veikti
Šiais laikais galima pastebėti tendenciją, kai socialiniai tinklai tampa savotiška kovos arena, kurioje įsigali aršūs puolimai ir linčiavimas dėl išsakytos ar pasidalytos nuomonės. Toks akivaizdus ir nerimą keliantis atvejis Lietuvoje nutiko 2021 metais, kai viešas puolimas buvo nukreiptas prieš žinomą katalikų kunigą Algirdą Toliatą.
Kunigas nepadarė nieko neteisėto – savo „Facebook“ paskyroje jis pasidalino doc. dr. Linos Šulcienės kvietimu pasirašyti dvi peticijas svarbiomis temomis – nepritarti Stambulo konvencijai bei partnerystės įstatymui. To pakako, kad socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje prieš šį dvasininką įsipliekstų pykčio banga – pasipylė aršūs pasisakymai, neapykantos komentarai. Atsiskleidė skaudi realybė: nepriklausomoje Lietuvoje žodžio laisvę, tikėjimą ir teisę į savo įsitikinimus vėl tenka ginti nuo kitaminčių persekiojimų.
Tačiau mylintiems Dievą ir gyvenantiems tiesoje viskas išeina į gera. Šie išpuoliai paskatino kun. A. Toliatą susimąstyti: jeigu jis, kaip kunigas, yra šitaip puolamas, ką tuomet daryti paprastam pasauliečiui? Vienam atsilaikyti prieš tokią pykčio bangą – beveik neįmanoma. Tai paskatino mintį apie Krikščionių profsąjungos įkūrimo iniciatyvą. Susibūrus steigėjų grupei ir kardinolui S. Tamkevičiui SJ palaiminus šią iniciatyvą bei sutikus tapti šios profsąjungos dvasiniu vadovu, buvo įkurta Lietuvos Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga.
Ji pakvietė Lietuvos krikščionis jungtis į tvirtą ir vieningą krikščionių darbuotojų organizaciją, kuri drąsiai atstovautų, gintų ir stiprintų krikščioniškąsias vertybes profesinėje srityje, apgintų su persekiojimu, mobingu ar atšaukimo (cancel) kultūra susiduriančius darbuotojus. Organizacija dirba ir teisės aktų tobulinimo srityje, bendradarbiauja su kitomis profsąjungomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei institucijomis. Aktyviai vykdo informacinę bei švietėjišką veiklą – organizuoja mokymus ir konferencijas, žadindama žmonių savimonę bei pilietinį aktyvumą.
Krikščionių profsąjunga nėra įprasta profesinė sąjunga. Jos unikalumas tas, kad ji yra bendruomenė, kurią vienija tikėjimas, tvirčiausias skydas nuo visų negandų – malda. Ne veltui ši organizacija savo gretose turi net du dvasininkus užtarėjus – kardinolą S. Tamkevičių SJ ir kunigą A. Toliatą, kurie ne tik patys meldžiasi, bet ir organizuoja įvairias maldos palaikymo iniciatyvas.
Kaip galingą užtarėją čia norėtųsi paminėti ir palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį, vieną iš pirmųjų profsąjungų palaikytojų. Palaimintasis arkivyskupas J. Matulaitis atkreipė dėmesį į to meto socialinį teisingumą. Jis užjautė ir gynė sunkiomis sąlygomis dirbusius žmones, ragino darbininkus vienytis ir burtis į profesines sąjungas, kad galėtų apginti savo teises.
Atmetimo kultūra vis labiau primena cenzūrą
2022 metais šią jauną Lietuvos Krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą pasiekė rimtas prašymas padėti. Buvo nusitaikyta į žinomo LRT žurnalisto Virginijaus Savukyno žodžio laisvę, kuris savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje sukritikavo tuometinę teisingumo ministrę E. Dobrowolską. LRT etikos kontrolierė teigė, kad Savukynas pažeidė LRT etikos kodeksą, tad įpareigojo administraciją skirti jam nuobaudą bei pasiūlė pašalinti įrašą.
Žurnalistas nesutiko su šiuo sprendimu ir kreipėsi į teismą. Dvi profesinės sąjungos – Krikščionių darbuotojų ir Žurnalistų – padėjo jam ginti savo teises. 2024 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą: V. Savukynas turėjo teisę kritikuoti ministrę, o LRT etikos kontrolierė buvo pripažinta viršijusi savo įgaliojimus.
2024 metais per Lietuvą nuvilnijo ir kiti rezonansiniai darbo santykių pažeidimų atvejai. Krikščionių profsąjungos narys, visuomenininkas, istorikas ir publicistas Vidmantas Valiušaitis buvo atleistas iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, oficialiai motyvuojant „darbo organizavimo pakeitimais“, nors tikroji priežastis buvo jo atlikti tyrimai ir viešai keliami istoriniai klausimai. Padedamas Krikščionių profsąjungos advokatų, V. Valiušaitis kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją. Ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi.
Tais pačiais metais persekiojimą patyrė Krikščionių profsąjungos tarybos narė, VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytoja, socialinių mokslų daktarė prof. Birutė Obelenienė. Profesorė mokymų kurse pasisakė apie prigimtinę žmogaus ir lytiškumo sampratą. Dėl to, pasitelkus anoniminį skundą, žiniasklaidą ir Lygių galimybių kontrolieriaus instituciją buvo mėginama riboti Prof. B. Obelenienės akademinę, žodžio ir religijos laisvę bei daromas spaudimas jos darbdaviui. Krikščionių profsąjunga kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis ėmėsi sutelktai ginti profesorę. Šios pastangos davė vaisių – skundai liovėsi, situacija nurimo, prof. B. Obelenienė tęsia darbą universitete, 2024 m. ji apdovanota VDU ženkleliu už dėstymo kokybę.
Šie rezonansiniai sąžinės ir žodžio laisvės apribojimo atvejai, Krikščionių profsąjungos ir kitų kartu susitelkusių organizacijų pastangomis, baigėsi sėkmingai. Tačiau vadinamoji atmetimo, nutildymo kultūros praktika, primenanti cenzūrą – kelia nemažai nerimo visuomenėje.
Panašios diskusijos kilo ir dėl Vilniaus universiteto dėstytojos doc. dr. Jolantos Mažylės dalyvavimo televizijos laidoje – po šio pasirodymo jai darbo vietoje buvo daromas spaudimas. Kitas pavyzdys – kunigo Ričardo Doveikos pasisakymai apie baimę viešai reikšti nuomonę, kurie taip pat sukėlė neregėtą neigiamų emocijų bangą. O kur dar mokytojos Alinos Laučienės teismo procesai dėl jos straipsnio apie lietuvių kalbos vartojimą. Po ilgų ir varginančių teismo maratonų, buvo pripažinta, kad A. Laučienės straipsnyje buvo raginama laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo nuostatų – moteris buvo išteisinta.
Krikščionių profsąjungos nariai jaučiasi saugiau
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Globys teigia, kad yra buvę dar bent penki atvejai, kai organizacijos nariams Krikščionių profsąjunga suteikė teisinę pagalbą. „Dažniausiai tai būdavo situacijos, kai darbdavys norėdavo atleisti darbuotoją iš darbo, neišmokėdamas jam priklausančios kompensacijos. Atleidimo priežastys buvo nurodomos įvairios. Taip pat vienam profsąjungos nariui padėjome išleisti mokslinę monografiją, kurią dėl joje išdėstytos ekspertinės, mokslinės nuomonės buvo atsisakęs publikuoti vienas iš Lietuvos universitetų“, – sakė Krikščionių profsąjungos pirmininkas.
Anot Audriaus Globio, vienas pagrindinių „cancel“ kultūros tikslų yra įbauginti visuomenę, kad žmonės bijotų viešai reikšti savo pažiūras ar nuomonę svarbiais ir jautriais visuomenės klausimais. Tačiau pastaruoju metu, žmonės vis drąsiau gina savo pažiūras viešojoje erdvėje, todėl pastebime, kad atšaukimo (angl. cancel) reiškinys mūsų visuomenėje ima kiek silpnėti.
„Turbūt būtų per drąsu teigti, kad tai jau tapo vyraujančia tendencija, tačiau tam tikrų ženklų galime įžvelgti. Krikščionių profsąjungos nariai susitikimuose ne kartą pabrėžė, kad jaučiasi saugesni, nes yra organizacija, galinti suteikti realią pagalbą, ir bendruomenė, kuri juos nuoširdžiai palaiko. Manau, kad ir darbdaviai, prieš bandydami neteisėtai sankcionuoti ar kitaip varžyti Krikščionių profsąjungai priklausančių darbuotojų teises ir laisves, jau gerai pagalvoja, įvertina ir galimą atsaką“, – teigė A. Globys.
Lietuvos Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga kasmet stiprėja kaip bendruomenė, o kartu didėja ir jos finansinis pajėgumas. „Šiuo metu esame sukaupę 60 tūkst. eurų solidarumo fondą, kurio lėšos gali būti naudojamos narių teisinei ar kitokiai pagalbai. Taip pat manau, kad kiekvienas sėkmingas atvejis, kai pavyksta padėti profsąjungos nariui apsiginti prieš darbdavį, taip pat veikia ir prevenciškai – tai suteikia didesnio pasitikėjimo ir kitiems organizacijos nariams“, – veiklos tendencijas apibendrino Krikščionių profsąjungos pirmininkas.
„Nebijok!“ – drąsina Krikščionių profsąjunga
Krikščionių profsąjungos raginimas „Nebijok, tiesa padaro mus laisvus“ kviečia kiekvieną, patiriantį diskriminaciją ir atmetimą, nepasiduoti baimei, išlikti viltingiems tiesoje ir drąsiai ginti savo teises bei laisves. Jei jauti įtampą darbe dėl savo tikėjimo, pažiūrų, ar nori solidarizuotis su kitais krikščionims, junkis į Krikščionių profsąjungos narių gretas.
Nebijok! Tu nesi vienas! Jei tavo žodžio ir tikėjimo laisvė yra varžoma ir dėl to patiri nesaugumo jausmą; jei darbdaviai, žinodami, kad esi tikintis žmogus, siekia išstumti tave iš darbo vietos; jei dėl tikėjimo patiri pažeminimą ar mobingo apraiškas iš darbdavio, bendradarbių ar kitų žmonių –tapk Krikščionių profsąjungos bendruomenės nariu. Ši organizacija nuoširdžiai ir profesionaliai stengiasi pagelbėti kiekvienam savo nariui, kurio teisės ar laisvės yra pažeidžiamos profesinėje srityje.
O kad Krikščionių profsąjunga galėtų ir toliau nuosekliai ir aktyviai vykdyti savo veiklą bei stiprinti savo finansinį pajėgumą, kiekvienas iš mūsų galime prisidėti, skirdami 0,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, kuri pagal galiojančią tvarką gali būti paskirta tik profesinėms sąjungoms.
Niekas negali būti tikras, kad šiandien ar ateityje šios organizacijos teikiamos pagalbos neprireiks mums patiems ar mūsų artimiesiems. Todėl kviečiame nelikti abejingiems ir prisidėti prie Krikščionių profsąjungos veiklos. Skirdami 0,6 % nuo GPM, nepatirsite jokių papildomų išlaidų, tačiau padėsite organizacijai ir toliau nuosekliai bei tvirtai vykdyti savo misiją.
