Skambiai ir džiaugsmingai Kūrėją ir jo kūriniją šlovinanti krikščioniškojo roko grupė „Gyvasis vynmedis“ šiomis dienomis švenčia 5-ąjį savo veiklos jubiliejų. Per tą laiką grupė suklestėjo ir išaugo, o talentingi jos atlikėjai repetuoti ir groti per šv. Mišias, krikščioniškosios muzikos festivalius ar šventes, susiburia iš įvairių Žemaitijos miestų, dauguma – iš Kretingos, todėl ir gimtadienį susirinko atšvęsti Kretingos katalikų bažnyčioje.
Kretingos katalikų bažnyčios klebonas Saulius Paulius Bytautas, pasidžiaugęs, kad grupė „Gyvasis vynmedis“ šiuolaikiškomis giesmėmis šlovina Kūrėją, linkėjo šiandieną joje grojantiems 7 muzikantams – tarsi vynmedžio šakelėms – augti ir tvirtėti. Po šv. Mišių atlikėjai džiugino klausytojus giesmėmis, trankiai ir entuziastingai atlikdami įvairių autorių kūrinius. Abejingų klausytojų nebuvo, nes pagrindinis grupės vokalistas Paulius Vaineikis savo charizma gebėjo visus įtraukti į šlovinimo procesą. Po to šventės dalyviai buvo pakviesti į vienuolyno valgomąjį dalintis bendryste ir džiaugsmu prie šventinio torto.
Kone visi – profesionalai
„Gyvasis vynmedis“ vienija muzikantus, kurių dauguma yra profesionalai: klavišiniais groja kretingiškis muzikos pedagogas Audrius Janonis, bosine gitara – Klaipėdos kolegijos dėstytojas kretingiškis Tomas Virbalis, o multiinstrumentalistas Jonas Petrauskas iš Radailių vadovauja dviem Klaipėdos rajono kolektyvams – kapelijai „Senoliai“ ir jaunimo kolektyvui, jis groja net 13-ka instrumentų – saksofonu, fleita, akordeonu, armonika, bandonija, kontrabosu ir kitais.
Pagrindinis grupės vokalistas yra gitara grojantis brolis pranciškonas Paulius. Tačiau šiam dabar tarnaujant Šiaulių Kryžių kalno vienuolyne, jį prireikus pavaduoja skaidraus balso savininkas profesionalus akordeonistas, dar grojantis ir akustine gitara, neseniai Kretingoje apsigyvenęs Vainius Valauskis. Elektrine gitara grupėje pradėjo groti 17-metis Pranciškonų gimnazijos gimnazistas Gabrielius Žiubrys, – jis grupėje yra jauniausias.
Mušamieji paklūsta palangiškio 40 metų profesionaliu barmenu dirbančio Petro Petrausko rankoms, – jis, beje, yra ir šios grupės įkūrėjas, jos siela. „Iš viso būrio tik dviese su broliu Pauliumi esame be muzikinio išsilavinimo, o visi kiti – muzikos mokytojai, dėstytojai, kapelų ir ansamblių vadovai. O Gabrielius mums yra tikras Dievo stebuklas, nenušlifuotas deimantas. Meno mokykloje jis baigė fortepijono klasę, o gitara groja kaip be galo talentingas savamokslis. Iš pradžių nedrąsiai atėjo į grupę, bet dabar joje jaučiasi tarsi žuvis vandeny“, – savo kolegomis džiaugėsi Petras.
Šlovina be atlygio
Be šio septyneto, tikino P. Petreikis, yra ir dar du muzikantai – klavišiniais grojąs Vincentas Senkus ir elektrine gitara – Vidmantas Lūža, abu iš Plungės: „Jiedu visuomet bus mūsų grupės nariai, visada pasirengę padėti, tiesiog gyvenimo aplinkybės šiuo metu jiems susiklostė taip, kad kartu negali muzikuoti.“
Kaipgi gimė ši grupė, kaip pavyko suburti šiandieną gana užimtus talentingus žmones iš skirtingų Žemaitijos vietų savanoriškai ir be jokio atlygio važinėti po parapijas, dalyvauti jų šventėse, festivaliuose?
Į tai „Pajūrio naujienoms“ P. Petreikis atsakė: „Mums nebereikia ypatingų pastangų. Žmonės sąmoningai daro tai, kas jiems patinka. Visi esame tikintys žmonės, mus vienija muzika ir buvimas tarp bendraminčių. Tai – mūsų pomėgis, kuriuo gyvename iš širdies.“
Jis tęsė mintį: „Esame sau davę pažadą, kad niekad nepardavinėsime bilietų, už savo muziką neimsime nė euro. Esame laimingi tuo, kai mūsų muzika džiugina klausytojų širdis, kad kartu galime dėkoti Viešpačiui už gyvenimą. Mes būname dėkingi, jeigu parapijų klebonai sumoka už kurą kelionėms, nes kartais tenka pervažiuoti skersai ir išilgai Lietuvą, pirmyn atgal įveikiant kone tūkstantį kilometrų. Mus visuomet palaiko Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio, Kretingos, Kryžių kalno broliai pranciškonai, o ypač – Pakutuvėnų klebonas Gediminas Numgaudis. Pakutuvėnuose ir užgimė mūsų grupė“, – kalbėjo P. Petreikis.
Patyrė ženklą iš Aukštybių
P. Petreikis priminė ir grupės susibūrimo istoriją, jos pradžia jis laiko 2020-ųjų lapkričio 15 dieną, kai šv. Mišiose Pakutuvėnuose šlovino tik trise su broliu Pauliumi ir Jonu Petrausku, tuomet per kleboną Gediminą patyrę dangaus ženklą. „Kai brolis Gediminas mane vežė namo, sakau jam – bursim grupę. Tuomet tai atrodė drąsus akibrokštas. Bet jei tiki, gyveni nemeluodamas sau ir kitiems, viskas išeina į gera. Kitąmet į grupę atėjo Tomas Virbalis, iš tarnystės Kanadoje visam sugrįžo brolis Paulius – ir prasidėjo. Dabar, jei vieni išeina, kiti ateina, – Dievas pats tuo pasirūpina“, – vaizdingai pasakojo grupės entuziastas.
Brolių pranciškonų šlovinimo grupių ištakų būta dar prieš 30 metų, kai pirmąją katalikiškąją muzikos grupę Kretingoje inicijavo tuomet dar klierikas brolis Gediminas ir tuometinis Kretingos klebonas brolis Astijus Kungys. Jie parūpino instrumentus iš Vokietijos krikščioniškojo labdaros fondo, įkūrė studiją ir ėmė burti muzikantus, o P. Petreikis jau tuomet joje grojo mušamaisiais. Kaip pats sakė, būgnus savarankiškai išmokęs mušti nuo 5 klasės.
P. Petreikio žodžiais, ši grupė gyvavo kelerius metus, po to muzikantai išsivažinėjo kas sau, tačiau jis ilgą laiką gyvenęs svajone – atgaivinti grupę, kad su muzika ir draugėje galėtų šlovinti Dievą. „Nesyk bandžiau suburti žmones, bet nesisekė, kol atsirado „Gyvasis vynmedis“. Tikiu – toks buvo Dievo planas“, – kalbėjo grupės siela vadinamas P. Petreikis, patikinęs, kad ir grupės pavadinimas kilęs iš Evangelijos teksto ir liudija, kad grupė yra gyvai tikinti ir gyvai šlovinanti Viešpatį.
Dabar jų grupė, juokavo pašnekovas, kaip tie Brėmeno muzikantai: į vieną autobusiuką susimeta instrumentus, o į kitą sušoka patys ir leidžiasi į keliones per Lietuvą, visa gerkle džiaugsmingai plyšaudami giesmes.
