Pranciškonas brolis Paulius Vaineikis praėjusį antradienį, minint karo Ukrainoje 3-ąsias metines, prieš išvykdamas tarnystei į Kryžių kalno vienuolyną, paskutinįsyk išvien su parapijos bendruomene meldėsi už taiką Kretingos miesto centre, prie paminklo jo įkūrėjui Jonui Karoliui Chodkevičiui. Taip, pranciškonų brolijos sprendimu, nutrauktas jo įžadas ir misija – siųsti Dievui giesmes ir maldas tol, kol baigsis karas Ukrainoje.
Tikėjimą lydėjo ir skandalai
Po kunigystės šventimų tarnauti į Kretingą atvykęs 1991-aisiais, brolis Paulius su neilgomis pertraukomis čia dirbo 34-erius metus. Šiemet pranciškonų brolijos kapituloje buvo nuspręsta paskirti jį į Kryžių kalno vienuolyną, kur jam patikėta būti atsakingam už postulantų – būsimų vienuolių – pasirengimą tarnystei. Brolis Paulius sykiu su „Pajūrio naujienomis“ mintimis perbėgo savo tarnystės Kretingoje keliu: „Į Kretingos vienuolyną ir bažnyčią po studijų Kauno kunigų seminarijoje kaip kunigas ir brolis pranciškonas įžengiau beveik kartu su Lietuvos nepriklausomybe, prisimenu, kaip plačiu glėbiu mane pasitiko Tėveliukas – taip žmonės vadina visų mylimą kunigą Juozapą Pudžemį. Ir nuo to laiko Žemaitijoje, tarp Kretingos ir Pakutuvėnų, praleidau daugiau kaip tris dešimtmečius.“
Prieš 4-erius metus, dar tebetvyrant kovidui, laikmečiu, kai, pasak brolio Pauliaus, krikščioniškosioms vertybėms Lietuvoje iškilo grėsmė, jis išsikėlė sau užduotį – Kretingos vienuolyne atnaujinti maldos dvasią. Tuo laiku susiformavo įaudrinta aplinka: 2021-aisiais jis buvo atleistas iš Pranciškonų gimnazijos kapeliono pareigų, nes per adventines mišias gimnazijoje kontraversiškai pasisakė prieš LGBT aktyvistus.
Subūrė piligrimų žygeivių bendruomenę
Kaip protesto atsaką tuomet kunigas P. Vaineikis subūrė tikinčiųjų bendruomenę, kuri kiekvieną penktadienį su maldomis ėjo aplink Kretingą, žygiui kaskart pasirenkant konkrečius maršrutus. Kretingiškiai įprato, bet iš svetur atvykę žmonės stebėdavosi, pamatę su krikščioniškomis vėliavomis žygiuojantį ir garsiai giedantį piligrimų būrį, kuris entuziastai meldėsi sustojęs prie miesto įstaigų, bendruomenių pastatų. Ir taip ligi praėjusio penktadienio, kada paskutinįsyk savojo pasišventimo misijoje brolis Paulius maldininkų priešakyje skambiu balsu šlovino Viešpatį ir laimino Kretingą.
„Džiaugiuosi, kad per tuos ketverius metus pavyko suburti žmones maldai už savąjį miestą – be triukšmo ir spalvingų akcijų kūrėme dvasinės apsaugos sieną aplink Kretingą. O kai prasidėjo karas Ukrainoje, tas pats maldininkų branduolys pasiryžome kasdien 12 val. garsiai melstis už Ukrainos žmones, už taiką prie paminklo mūsų miesto įkūrėjui karvedžiui Jonui Karoliui Chodkevičiui, – kalbėjo P. Vaineikis. – Šventajame Rašte parašyta: „Pastačiau tave sargybiniu ant sienos, kad budėtum“. Mano pagrindinis tikslas ir buvo – budėti. O ar jis pavyko, pamatysime, kai ateis išbandymų metas.“
Tęs maldos žygius
Ir nors brolio Pauliaus pasėtos maldingumo sėklos vaisiai mieste akivaizdūs, bet, jis neslėpė, Kretingą paliekąs su liūdesiu – karas nesibaigė, o jo misija, brolijos sprendimu, deja, baigėsi. „Tačiau palieku bendruomenę, kuri tęs maldas už Ukrainą. Žinau, kad ir mieste, ir vienuolyne yra ir bus tvirta maldos žmonių grupė. Tarnauti į Kretingą atvyksta trys šį miestą mylintys maldos vyrai kunigai Antanas Grabnickas ir tėvas Mykolas Letkauskas – abu čia buvę klebonai, ir iš Kretingos kilęs, čia gimęs augęs Ramūnas Mizgiris, kretingiškiams gerai žinomas iš savo homilijų – Šventojo Rašto aiškinimų – „Pajūrio naujienų“ skaitytojams. Išvykstu su žmogišku liūdesiu, kad palieku mylimą miestą, bet kartu ir su džiugia žinia, kad tie žmonės savo maldomis toliau stiprins šį ypatingą dvasios miestą“, – kalbėjo jis.
Pasaulietis pranciškonas Rimantas Radzevičius patikino, kad brolio Pauliaus inicijuotus žygius Kretingos maldininkų branduolys pasirengęs tęsti.
„Gyvasis vynmedis“ gyvuos
Kunigas P. Vaineikis, apdovanotas ne tik įtaigaus pamokslininko talentu, bet ir skambiu balsu, yra vienas pagrindinių krikščioniškos muzikos grupių „Gyvasis vynmedis“ įkūrėjų ir jos vokalistas. Paklaustas, ar išvykus tarnauti į Šiaulių kraštą, kuris, beje, jam yra gimtasis, neiširs ši entuziastinga, tarp krikščionių populiari grupė, brolis Paulius atsakė: „Apsisprendėme, kad grupė gyvuos. Tačiau į kassavaitines repeticijas Kretingoje man teks vykti apie 350 km, kelyje pirmyn atgal sugaištant 5 valandas.“
Jei Dievas norės, samprotavo brolis P. Vaineikis, jis sugrįš į Kretingą tęsti pradėtą darbą, nes labai mylįs šį miestą ir jo žmones. Šią savaitę jis su sese Brigita dar apsilankė Panevėžio moterų kalėjime ir išvyko piligriminėn kelionėn į Romą, o po jos kovo pradžioje grįš tiesiai į Kryžių kalno vienuolyną.
Į Kryžių kalno vienuolyną tarnauti vikaru siunčiamas ir šio vienuolyno įkūrėjas, o vėliau Klaipėdoje įkūręs Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyną ir 9-erius metus buvęs jo gvardijonas brolis Benediktas Jurčys. Jo veiklos spektras Klaipėdoje – itin platus ir ryškus: jis – ir Šv. Pranciškaus onkologijos centro, Vilties bėgimo, Japonų meno galerijos, Autizmo ligomis sergančiųjų bendruomenės įkūrėjas, rožių sodo puoselėtojas. „Kodėl išardomas didžiausias Klaipėdos brolių pranciškonų projektas? Lieka daug neatsakytų klausimų Lietuvos pranciškonų brolijos vadovams“, – apmaudo neslėpė brolis Paulius.
