Krekenavos didieji Žolinės atlaidai vyks rugpjūčio 13–20 dienomis. Likus vos kelioms dienoms iki didžiųjų Žolinės atlaidų Krekenavoje, miestelyje jautėsi sujudimas – gyventojai šlavė gatves, tvarkė ir puošė aplinką. Vis tik kone didžiausia suirutė vyko krekenavietės Irmos Rudienos sodybos kieme. Ten, kaip ir kasmet, prieš praėjusį sekmadienį prasidėjusią Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventę, Krekenavos moterys Žolinei ruošė neįprastus vainikus. Kūrybiškos kompozicijos puošia garsiąją Krekenavos baziliką.
Kūrybinės dirbtuvės
„Čia moterų daug, ruošiamės pakylėtomis nuotaikomis. Visos pabėgome iš namų, rytais ir vakarais ruošiamės, o dieną renkamės pinti vainikų, girliandų ir kitų grožybių. Likę krekenaviečiai tvarkosi, valo gatves, kiemus, kas šeimininkauja. Visi kažkuo užsiėmę ir turbūt nedirbančių šiandien nėra nė vieno“, – sakė I. Rudienė, kuri į savo namus priėmė dešimtis, vainikus iš įvairių žolynų pinančių moterų.
„Čia – mūsų kūrybinės dirbtuvės“, – šypsojosi jau kone dvi savaitės kasdien čia susitinkančios krekenavietės. Į I. Rudienės sodybą moterys pinti žolynų renkasi jau kone dešimtmetį.
„Irma mūsų koordinatorė. Be to, pas ją daugiausiai vietos, yra sodas, pastogė, kur galime glaustis, jeigu lyja lietus. Taip jau įpratome. Pinti bažnyčioje būtų labai negražu, šitiek šiukšlių lieka. Pažiūrėkite, kiek jų daug: ir čia, ir ten, ir lauke“, – rodė moterys.
Kitos žolynų pynėjos prisijungė: „Kasdien, kaip į darbą, bendru sutarimu, atvažiuojame apie 9-10 valandą. Tai taip tą dieną kartu ir pragyvename. Atsinešame užkandukų, atsigeriame kavos ar arbatos. Kaimynai irgi labai geri bei draugiški, atneša pietų. Irmos sūnus vakar skanių blynų iškepė. Čia tokia puiki bendrystė, kad net neįsivaizduojate. Pabūtumėt ilgiau, nenorėtumėte išeiti“, – šypsojosi moterys.
Paveldo vertybių sąvade
Jau tapo įprasta, kad šio miestelio gyventojai Žolinę pasitinka su ypatinga pagarba. Šių atlaidų šventimo tradicija, puoselėjama Krekenavoje, įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kuriame – per amžius sukauptos žinios, įgūdžiai, susiformavusios tradicijos, iš kartos į kartą perduodama patirtis.
Senojoje tradicinėje kaimo bendruomenėje per Žolinę buvo švenčiama augmenijos branda ir dėkojama už derlių, ūkininkai ruošdavo vaišes, lankydavo vieni kitus. Įsigalėjus krikščionybei, Žolinė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Šventės sakralumą, svarbą ir ilgametės tradicijos tęstinumą Aukštaitijos regione atspindi Didieji Krekenavos Žolinės atlaidai, žinomi nuo XV a. pabaigos.
Rūpinasi visi
Krekenaviečiams Žolinė yra ir atsinaujinimo šventė, proga sukviesti gimines ir draugus, surengti kermošių, ragauti vasaros pabaigai būdingų vaišių. Žolynų puokščių ruošimas, vainikų, bromų pynimas – senas vietos paprotys, kurį atgaivino ir tęsia parapijos bendruomenė.
Į Krekenavą per atlaidus suvažiuoja tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos, tad moterys pripažįsta siekiančios kasmet išskirtinai papuošti baziliką. Puošmenas iš žolynų jos pina jau antrą savaitę ir sako, kad į vainikų pynimą įsitraukia kone visa Krekenavos bendruomenė. Vienos moterys specialiai augino augalus, kitos tiesiog iš savo kiemų nešė gėles, dėžėmis vežė kermėkus, ūkininkai iš laukų – javų varpas.
„Liepos viduryje apsižiūrime augalus, iš kokių laukų juos galime skinti. Anksčiau pindavome tik iš tujų. Dabar ieškome įvairovės, spalvų, kitokių žiedų. Bandome gamtoje ieškoti įdomesnių augalų. Juos džioviname ir įkomponuojame į vainikus, puokštes ar girliandas. Aišku, jau prieš tai turime viziją, išbandome namuose, įvertiname, pasitariame gražu, ar ne, ką būtų galima keisti. Didžiausias galvos skausmas – sumąstyti, ką daryti, nes kiekvienais metais norisi vis kažko naujo, – pasakojo viena iš pynėjų Vida Kacevičienė ir tęsė: – Viską reikia labai gerai apgalvoti, kokias medžiagas naudosime, kuo surišime, kokios bus konstrukcijos, kaip padaryti, kad augalai kuo ilgiau laikytųsi. Praverčia visos turimos žinios: ir fizika, ir mechanika, ir matematika, ir skaičiavimai, ir kiti dalykai“.
Puoš Krekenavos baziliką
Pasak I. Rudienės, šiemet labai anksti pradėjo geltonuoti varpos, todėl teko jas ir ankščiau rinkti, rišti į ryšulėlį ir džiovinti. Daigelis varpų jau panaudotų, likusias moterys riša į dabar pinamas 14 metrų žolynų girliandas.
Moterys, pindamos įvairias puošmenas, naudoja per dešimt skirtingų augalų ir žolių rūšių: avižas, kviečius, sausiukus, šermukšnius, bitkrėsles ir kitus.
Puokštelės svečiams
Krekenavietės taip pat gamino puokšteles, rugpjūčio 15 dieną į Krekenavą atvyksiantiems svečiams. Į kiekvieną puokštelę moterys įrišo vaistažolių: raudonėlių, levandų, taip pat varpų ir kitų įvairiaspalvių žiedų.
Moterys sakė, kad tądien turėti gėlių puokštę privaloma kiekvienam. Mat tikima, kad per pamaldas pašventintos puokštelės, kruopščiai surištos iš skirtingas simbolines reikšmes turinčių augalų, atlieka apsauginę funkciją – jos, laikomos garbingoje namų vietoje, atbaido nelaimes.
„Jeigu neturėsi puokštės, velnias uodegą įkiš“, – sakė Žolinės vainikų pynėjos ir pažymėjo, kad iš įvairių žolynų nupintos grožybės yra padėka Dievui, Žemei ir Marijai už derlių.
Ne tik bendruomenės šventė
Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikos klebonas Gediminas Jankūnas sakė, kad Krekenavos miestelyje ir parapijoje Žolinė, jau daugiau kaip porą šimtmečių, yra didžiausia metinė šventė. Tai ir religinė Švč. M. Marijos ėmimo į dangų ir jos išaukštinimo iškilmė, bet kartu tai ir visos bendruomenės ir kraštiečių susibūrimo dienos.
„Nuo 2009-ųjų, kuomet mūsų šventovė buvo dvasiniais ryšiais sujungta su Mergelės Marijos Didžiąja bazilika Romoje, Žolinės atlaidai švenčiami visas aštuonias dienas. Todėl, tai ne tik mūsų bendruomenės, bet ir visos Panevėžio vyskupijos ir Aukštaitijos regiono šventė“, – teigė kunigas G. Jankūnas.
Kviečia pabūti kartu
Šiųmetės Žolinės pasižymės Aukštaitijos metų paminėjimu ir prisiminimu apie Ukrainoje vis dar vykstantį skaudų karą.
Kaip pasakojo G. Jankūnas, šių metų atlaidų temą, kaip ir kasmet, parinko Panevėžio vyskupas, seniausios maldos į Mariją žodžius: „Tavo apgynimo šaukiamės, šventoji Dievo Gimdytoja”.
„Tai žodžiai, kuriuos randame litanijos maldoje ir ant mūsų Bazilikos esančios Marijos – Aukštaitijos Karalienės 1901 m. pastatytos skulptūros papėdėje. Žinant kuo gyvena dabartinis pasaulis, Dievo Motinos Marijos apgynimo mums visiems reikėjo ir labai reikia. Neatsitiktinai, Lietuvos Seimui, šiuos metus paskelbus ne tik Aukštaitijos, bet ir šv. Juozapato (Jono Koncevičiaus) prieš 400 metų Polocke nužudyto Ukrainiečių unitų arkivyskupo metais. Rugpjūčio 18 d. vakare, Bazilikoje 17 val. bus skaitoma paskaita apie šv. Juozapatą, o 18 val. – Vilniuje esančių ukrainiečių unitų Bazilijonų dvasininkai ir bendruomenės nariai melsis sava liturgija. Kviečiame apsilankyti šią ir kitas jums patogias dienas“, – kvietė G. Jankūnas.
