Davido Sassoli (Davido Sasolio) kadencija Europos Parlamento pirmininko poste baigiasi. Jį turėtų pakeisti ELP (Europos liaudies partija) lapkričio pabaigoje išrinkta kandidatė.
EP vicepirmininkę Robertą Metsolą iš Maltos išrinko jos frakcija 112 balsų dauguma, kandidatė gerokai aplenkė 44 balsus surinkusią varžovę iš Olandijos Ester de Lange ir 18 balsų surinkusį europarlamentarą Othmarą Karasą. Dėl šio vidinio ELP balsavimo R. Metsola yra favoritė į parlamento pirmininko postą, nes ELP yra didžiausia parlamentinė frakcija šioje EP.
Tiesa, dabartinis pirmininkas Sassoli gali kandidatuoti antrai kadencijai, priešingai nei žadėjo pirmą kartą išrinktas į šį postą. Kas dvejus su puse metų pagrindinių Europos funkcijų – vicepirmininko, komitetų pirmininkų, kvestorių ir parlamento pirmininko – pasiskirstymas sukelia aršias derybas tarp skirtingų politinių darinių.
Socialistų frakcijai priklausantis italas Sassoli, siekdamas išsaugoti politinių jėgų pusiausvyrą, 2019 metais sutiko įsipareigoti tik vienai kadencijai, o vėliau postą užleisti konservatoriams. Tačiau neseniai jis paaiškino, kad nepaisydamas pažado, neketina užleisti savo vietos konservatoriui.
ELP frakcijos pirmininkas Manfredas Weberis remia Robertos Metsolos kandidatūrą, kurią jis apibūdina kaip konsensuso kandidatę: „Mūsų kandidatas tikrai atstovauja daugumos nuomonei – pavadinčiau tai Ursulos von der Leyen dauguma“, – aiškino jis per spaudos konferenciją tą dieną.
Matyt, maltietė Roberta Metsola yra puikus Briuselio sistemos atstovas. Iš pradžių dirbusi teisininke, 2004–2012 m. ji dirbo Maltos delegacijoje, o vėliau buvo Catherine Ashton, buvusios Europos Sąjungos komisarės užsienio reikalams, patarėja.
Maltietė yra keturių vaikų mama ir gina konservatyvias pozicijas abortų klausimu
Visgi svarbu ir tai, kad maltietė yra keturių vaikų mama ir gina konservatyvias pozicijas abortų klausimu. Dėl to ji jau sulaukė kritikos. Kai kurie atsisako laikyti ją idealia kandidate arba gera Europos institucijų atstove, nes ji balsavo prieš visas rezoliucijas, kuriomis siekiama apginti teisę į abortą ar kontracepciją.
2021 m. rugsėjį jai buvo priekaištaujama, kad ji susilaikė nuo teksto, kuriuo smurtas prieš moteris buvo paskelbtas kriminaliniu nusikaltimu. Minėtas tekstas buvo daug platesnis – smurto klausimas iškelta kaip pretekstas spręsti moterų, homoseksualų ir translyčių diskriminaciją.
Šiuo požiūriu politikė liko ištikima daugumos nuomonei savo šalyje Maltoje, kurioje šiandien galioja vieni labiausiai motinas ir vaikus saugančių įstatymų Europoje, nes abortas draudžiamas, išskyrus išprievartavimo, kraujomaišos ar rimto pavojaus motinos gyvybei atvejus.
Roberta Metsola pareiškė, kad per savo kadenciją EP nenori leistis į šią jautrią sritį. Be to, abortai nepriklauso Sąjungos kompetencijai. Tačiau akivaizdu, kad jos asmeninės pozicijos visiškai prieštarauja pozicijai, kurią šiuo metu gina Briuselis, o Europos institucijos bando primesti visoms valstybėms narėms, ypač Lenkijai.
Prancūzijai ruošiantis perimti pirmininkavimą ES, prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė susirūpinimą dėl galimo Metsolos paskyrimo. Gruodžio 9 d. jis išreiškė susirūpinimą, kad Europos deputatai turėtų darniai rinktis asamblėjos vadovą: „Europos parlamentarai turi pasirinkti savo pirmininką. Tikiuosi, kad jie tai darys su nuoseklumo dvasia ir ištikimybe kovoms, kurios jiems priklauso“.
Keli kraštutinių kairiųjų europarlamentarai išreiškė griežtą nepritarimą Robertai Metsolai, pavyzdžiui, Manon Aubry iš Prancūzijos, kuri pavadino jos galimą išrinkimą „pragaištingu signalu“, siunčiamu moterims. M. Aubry taip pat kritikavo tylų susitarimą dėl darbo pasidalijimo tarp ELP ir socialistų – tai politikės teigimu yra nedemokratiškas požiūris į politiką, kuris prisideda prie piliečių nepasitenkinimo ES, sakė ji.
Nepaisant šio pasipriešinimo, abortų problema neturėtų tapti rimta kliūtimi išrinkti Robertą Metsolą, kuri yra labai populiari parlamente. LGBT teisių ir migrantų priėmimo klausimais ji balsavo „už“.
Numatyta, kad balsavimas įvyks sausio 18 d.
