Valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad atsistatydinus dabartinei Vyriausybei, naujojo Ministrų kabineto formavimas bus prezidento Gitano Nausėdos rankose.
„Čia yra prezidento prerogatyva. Prezidentas pirmiausiai, atsistatydinus Vyriausybei, paskelbia laikinai vadovauti vadovą arba vadovę ir tada jisai po konsultacijų su frakcijomis teikia kažkam formuoti Vyriausybę“, – interviu BNS antradienį sakė G. Landsbergis.
Pasak jo, bet kokie scenarijai po dabartinės Vyriausybės atsistatydinimo šiuo metu yra hipotetiniai.
Politikas sakė pats dar nesvarstęs, ar sutiktų būti naujosios Vyriausybės ministru pirmininku, jeigu ją vėl formuotų konservatoriai.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra pasakiusi, kad jos vadovaujamas kabinetas atsistatydins, jeigu parlamentas nepritars konservatorių siūlymui skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Ankstinti rinkimus partija siūlo argumentuodama siekiu perkrauti politinę sistemą po žiniasklaidos tyrimų, sukėlusių abejonių dėl to, ar Lietuvos savivaldybių tarybų nariai skaidriai naudoja kanceliarines išmokas.
– Gegužės pradžioje per TS-LKD tarybos posėdį kėlėte klausimą, ar partiečiai neprarado grėsmės Lietuvai iš Rusijos pojūčio, bet apie savivaldybių tarybos narių išlaidas nė žodžiu neužsiminėte. Po tarybos posėdžio žurnalistams sakėte, kad negalite pateisinti tarybos narių, o piktnaudžiavusieji sulauks atsakomybės, bet apskritai ta tema pasakėte tik kokius penkis sakinius. Ar tada nujautėte, kokio masto krizė kils?
– (…) Situacijos buvo skirtingos. Skandalo pradžia išsirutuliojo su aiškiais faktais, nepaaiškinamais pirkimais. To dabar irgi matome, bet dalis faktų, kurie atsiranda dabar, jų nėra kaip paaiškinti neapkaltinant politiko (…) grobstymais ar kitais dalykais. Informacijos stoka ar negebėjimas jos atskleisti sudaro informacinį vakuumą, kuriame gimsta hipotezės, kurios iš esmės virsta kaltinimais politikams.
Šita prasme situacija yra pasikeitusi. Šita erdvė, kurioje dabar esame, politinei sistemai yra gana pavojinga. Jeigu visuomenė reikalauja, kad tos pilkos, nepaaiškinamos erdvės visiškai neliktų, suprantame, kad gali būti, jog to padaryti nepavyks paprasčiausiai dėl to, nes žmonės tada nekaupė čekių, neturi galimybės atsakyti į tuos klausimus (…).
– Minite jūs ir dabar, ir tą garsųjį penktadienį minėjote, kad politikams iškelti visuomenės, žiniasklaidos standartai yra per aukšti ir būtent dėl to siūlote visos sistemos, centrinės valdžios perkrovimą. Nekalbant apie tai, išpildomi tie standartai ar ne, jie jums atrodo pagrįsti?
– Aš negaliu to vertinti. Lūkestis yra toks, koks yra lūkestis, ir jeigu prožektorius yra nukreiptas į politiką, politikas turi atsakyti. Manau, kad tame ir daugiau faktorių susideda. Vienas iš jų yra tas, kad koalicinė Vyriausybė yra nekeitusi ministrų. Atsiranda daugiau azarto, kad dabar jau tikrai parodysime.
Mano klausimas visuomenei yra: jeigu vienas ministras nesugebės atsakyti, kas nutiks, kai trys ministrai nesugebės atsakyti? O jeigu nesugebės atsakyti 50 Seimo narių? Mes į tokią situaciją praktiškai ir einame.
Bendrai paėmus, kaip visuomenės narys, esu už aukštus skaidrumo standartus, juos palaikau, stengiuosi maksimaliai prisidėti prie to, kad jie aukštesni būtų. Dėl to aš lūkestį galiu suvokti.
– Ar pateisinate tuos tris savo kolegas Vyriausybėje, kurie sulaukė raginimų atsistatydinti?
– Nesakau, kad juos pateisinu, aš tiesiog sakau, kad neturiu pagrindo jais nepasitikėti. Aš, tiesą sakant, visiškai pasirašau po tuo, ką pasakė premjerė. Pažįstu, pasitikiu, bet tai yra asmeninis vertinimas, nes aš kitokio neturiu. Aš nedalyvavau jiems gaunant lėšas, jiems leidžiant lėšas.
Faktinės informacijos turiu tiek pat, kiek visuomenė, bet aš turiu asmeninį vertinimą, kuris politinėje bendruomenėje yra lygiai toks pats svarbus, kaip bet kurioje kitoje bendruomenėje. Aš nemačiau, nesu susidūręs su situacija, kuri man leistų abejoti jų integralumu ir tai yra man pačiam asmeniškai svarbus dalykas.
– Bet jūs suvokiate skirtumą tarp to, kai pasitikite jūs, ir raginate visuomenę pasitikėti?
– Aš puikiai suprantu. Dėl to premjerė ir pasirašė, ir priėmė Jurgitos atsistatydinimą. Bet vėl dėlto noriu padaryti labai aiškią skirtį tarp to, ką vadinu tokiu ritualiniu aukojimu, apie kurį, beje, kas mane labai stebina, kalba labai protingi viešojo gyvenimo vertintojai, kurie sako, kad paaukokite vieną, pamatysite, visuomenė nurims…
– Jie pasiūlė turbūt pragmatiškai pažiūrėti į situaciją.
– Taip, bet tai primena raganų deginimo laikus, atsiprašau. Valstybėje yra sistema ir tie, kurie atsakingi už tos sistemos priežiūrą, privalo žiūrėti sistemiškai, o ne (užsiimti – BNS) visuomenės nuraminimo linčo teismu.
Nesulaukiau jokio žiniasklaidos klausimo po to, kai pasakiau, kad negalėčiau pateikti savo čekių, nes aš jų nekaupiau, nes nebuvo jokio reikalavimo (G. Landsbergis yra dirbęs Europos Parlamento nariu – BNS). Į tai pražiūrėta pro pirštus, (Andrius – BNS) Tapinas sako, kad tavęs dabar neliečia, klausimų dabar neturime. Bet jeigu aš žiūriu sistemiškai, negaliu atsakyti, ar esu jau toks baltais rūbais apsirengęs, su ramunėlių vainiku ant kaktos ir birželio 24 dieną einu rasota pieva. Bet staiga trys yra blogieji, kuriuos visuomenei reikia pasmerkti ir nulinčiuoti. Negaliu to padaryti.
– Kodėl siūlote pirmiau spręsti dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, o tik tada atsistatydinti Vyriausybei?
– Noriu pabrėžti, kad tai nėra Vyriausybės problema. Tai yra politinės sistemos problema. Jeigu šiandien turime Seime 52 buvusius savivaldybių tarybų narius, mano žiniomis, dėl nemažos dalies jų jau yra atliekami žurnalistiniai tyrimai (…), ir kas nors tikisi, kad čia vieną rituališkai paaukojus ministrą, viskas nurims, gali būti, kad taip nebus. Galų gale, ar tai teisinga?
Dabar ministras yra neva netinkamas būti ministru, nes prieš dešimt metų neturėjo čekių sukaupęs, kaip kad finansų ministrė, pavyzdžiui. O ji Seimo narė gali būti? Kokie jai keliami standartai?
Man atrodo, kad atsakei į klausimus visuomenei, galbūt kompensuoji nepaaiškinamus dalykus, ir einame taisyti sisteminių problemų. Toks mano būtų buvęs pasiūlymas nuo pat pradžių. (…)
– Tiesą sakant, jūs tam turėjote progą. Tyrimas apie išlaidas vyksta nuo kovo, o dabar yra gegužės pabaiga. Sakote, kad siūlytumėte pasibarstyti galvą pelenais ir eiti tvarkyti sistemos, bet būtent to ir buvo pasigendama tuos du mėnesius.
– Sisteminė pertvarka ir pradėta, diskusija vyksta.
– Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.
– Taip.
– Taip tyliai, neviešai.
– Todėl, kad yra skirtingos nuomonės. Yra žmonių, patikėkite manimi, kurie tikrai nenori, kad čia būtų kokių nors permainų.
– Kas tokie nenori?
– Seimas įvairus. Yra žmonių, kurie žino, ką reiškia būti savivaldoje, ir taip toliau. Lygiai kaip ir diskusija dėl Seimo narių išmokų, ji yra baisingai sudėtinga. Tiesiog yra įpročiai, tie įpročiai yra negeri ir juos keisti sudėtinga. (…)
Bet įstatymų paketas rengiamas, apie tai mes ir su koalicijos partneriais kalbėjome, kad nepaisant to, kaip čia dabar bus, tai yra esmė, ką turi padaryti šitas Seimas ir iki sesijos pabaigos. Privalo padaryti, nėra kitos išeities. (…)
ar mes Seimo nariai, pasižiūrėję į veidrodį, galime pasakyti, kad atitinkame skaidrumo poreikį, kurį visuomenė kelia, šiandien, Vyriausybei?
Taigi, pradžia yra nuo sisteminės pertvarkos. Tada užduodamas klausimas, ar sistema, tokia, kokia ji yra šiandien, su Seimu, kurio dalis yra buvę tarybų nariai, kuriems keliami klausimai, ar mes Seimo nariai, pasižiūrėję į veidrodį, galime pasakyti, kad atitinkame skaidrumo poreikį, kurį visuomenė kelia, šiandien, Vyriausybei? Jeigu atsakymas yra taip, Vyriausybei ir Seimui taikomi skirtingi reikalavimui, tada tvarkoje, bet tada turime kelti kitus klausimus: kas turi sudaryti Vyriausybę? Ar ji gali būti sudaryta iš buvusių tarybų narių, nes maža kas prisivys? Čia yra rimti sisteminiai klausimai.
– Yra, bet tuo pačiu Seime dirba 89 nariai, kurie nebuvo savivaldybių tarybų nariais ir jūs jiems siūlote irgi pasileisti. Kodėl tai proporcinga?
– Geras klausimas, bet šalia yra ir papildomas aspektas, kuris, mano nuomone, turi būti nagrinėjamas. Žinau, kad jį norima dabar pašluoti po kilimu, bet tai irgi labai svarbus klausimas. Yra Seimo narių kanceliarinės ir štai, pavyzdžiui, mes atlikome labai paprastą analizę. Kviečiau su ja susipažinti, bet didelio susidomėjimo kažkodėl nematau.
Vienas iš kaltinimų buvusiems Kauno savivaldybės tarybos nariams ministrams yra, kad per karantiną, kai dauguma niekur nevažinėjo arba važinėjimas buvo minimalus, kas yra teisybė, buvo naudojamasi transporto kompensacijoms. Paaiškinimų gali būti įvairių, pavyzdžiui, kad automobiliai buvo remontuojami, (…) man sunku paaiškinti, aš negaliu už kitus žmones kalbėti. Bet štai aš turiu sąrašą Seimo narių, kurie kovido metu didino, palyginti su 2019 metais, savo išlaidas transportui. Ir yra, pavyzdžiui, tokių, kurie per metus, kai buvo uždaryta valstybė, padidino išlaidas 5 tūkst. eurų.
Tai jeigu jau ruošiamės eiti prie laužo, kuriame bus kepami savivaldybių tarybų nariai, tai, mielieji, aš tikrai norėčiau, kad kas nors padarytų bent nedidelę išpažintį arba bent kas nors jų paklaustų. Jeigu dėl to traukiasi ministrai, gal kas nors iš kolegų taip pat galėtų paporinti?
– Tai jums atrodo, kad tai tapačios situacijos – imti išmokas, nepagrįsti jų čekiais, neskaidriai naudotis ydinga sistema tarybose ir imti kanceliarines prekes Seime, kur šiaip jau sutariama, kad tai yra skaidri tvarka?
– Ne. Ne visai taip yra, kadangi konkrečiai vieno ministro atveju nebuvo skirtingų kortelių. Aš kalbu apie vieną labai specifinį atvejį, kuris tapo pagrindiniu fokusu viešojoje erdvėje. Tai čia tam tikra prasme įvyko viešas teismas, todėl aš ir Linčo teismo sąvoką naudojau, nes buvo keliami tokie kaltinimai.
Nesakyčiau, kad nebuvo suteikta galimybė žmogui atsakyti. bet pats principas gal man šiek tiek yra dvejotinas: kas čia tokie kaltina? Jeigu ateina kaltinimai iš visuomenės, kitaip tariant, žiniasklaidos, aš suprantu, yra tam tikra rolė. Bet, pavyzdžiui, (kaltinimai – BNS) iš kitų politinių veikėjų – opozicijos (…)? Man rodos, teisėjas turi įvertinti, ar pats turi pakankamai skaidrią aplinką, iš kurios išėjęs galėtų tą kaltinimą formuluoti. Tam tikri kaltinimai ir buvo tokie – dėl nepaaiškinto važinėjimo per karantiną. Turbūt turi būti paaiškinta.
Aš nesakau, kad klausimas yra neteisingas. Teisingas, bet jis yra taikomas serijai žmonių, kurie šiandien yra tam tikra prasme lyg nedalyvaujantys debate dėl to, kad į juos dar neatsisuko gerbiamo Tapino prožektorius. Gal užteks vienos aukos ir į juos neatsisuks niekada. Jeigu mes žiūrime sistemiškai, tada reikia žiūrėti sistemiškai ir tokie klausimai turi būti užduodami. Čia yra mano esminis kampas.
Dabar jūsų klausimas dėl to, kad ar tie 52 Seimo nariai yra proporcinga, ar neproporcinga…
– Būtent apie 89 Seimo narius, kurie nebuvo tarybų nariai.
– Vis tik aš noriu pasakyti, kad tai yra sisteminė problema. Pasakyti, kad 52 žmonės, kurie potencialiai arba didelė dalis jų turės atsakinėti į klausimus, tai yra bet kuriuo atveju sistemiškumo požiūris. Reiškia, turėjom ydingą situaciją savivaldoje, seniai jos netvarkėm.
Mano vertinimu, čia yra, tai ką ir Ingrida (Šimonytė – BNS), ir daugelis kitų, ekonomistų yra minėję, pigios valdžios problema, kai visuomenė neigiamai žiūri į tai, kad valdžia kainuoja. (…) Tai čia matome jos išdavą, jinai dabar jau yra sisteminė. Tai arba tada sistema pati, kaip ir minėjau, susitvarko. Mes suprantame pagal savo viešojo skaidrumo standartą, mes skandinavėjam, reiškia, reikia tada sisteminių peržiūrių – ir tų pačių atlyginimų sistemų, ir išmokų sistemų. Viską tą susitvarkom, į klausimą maksimaliai atsakom ir gyvenam toliau.
– O ką sistemiškai išspręs Seimo rinkimai?
– Seimo rinkimai yra reikalingi tuo atveju, jeigu sistema pati tvarkytis nelabai nori. Ir aš jaučiu dabar tokių etapų. Vakar, sakykim, paskelbė, kad du televizoriai pristatomo kaip būsimo kandidato į premjerus (Jonavos mero socialdemokrato Mindaugo Sinkevičiaus – BNS) yra nusipirkti Jonavoje ir tuo pačiu partijos pirmininkė iš Briuselio siunčia palinkėjimą konservatoriams, kad čia vis dėlto yra Vyriausybės problema.
Tai nėra sisteminis požiūris, nes tai nėra Vyriausybės problema. Tai yra sisteminė problema, kurią poniai Blinkevičiūtei būtų naudinga priimti. Lygiai taip pat nebėgti nuo jos, bet pasakyti: taip, sunku paaiškinti du televizorius iš savivaldos, mes aiškinsimės, duosim atsakymus, bus priežiūros posėdžiai, galbūt bus šalinimas iš partijos, kažkas bus ir mes prisidėsim prie visų skaidrinimo iniciatyvų, kurios egzistuoja. Čia yra sisteminio požiūrio dalykas.
Bet jeigu mes sakom, kad aš esu šventesnis už tą, kuris yra mažiau šventesnis, atleiskit, tada reiškia, kad mes visi esam vieno lauko dalyviai, sisteminio požiūrio čia nelabai kam reikia. Tada mano siūlymas yra toks – paklauskim rinkėjų, koks yra jų lūkestis ir galbūt tada iš rinkėjų gavę atsakymą mes žinosim. Tada bus kažkoks naujas puslapis, kuris turės aiškų mandatą, kaip tai atrodo.
Tai yra atsitikę ir anksčiau. Tai yra atsitikę Kaune, Panevėžyje. Rinkėjams yra tinkamas toks žmonių skaidrumas, kurie yra perrenkami pirmame ture. Aš negaliu su tuo pakovoti, kritikuoti, nes tai yra demokratijos išraiška Lietuvoje, tokia ji gali būti.
– Ar aš teisingai bandau išvesti išvadą iš to, ką jūs sakot, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai jums atrodo kaip būdas pasitikrinti, ar visuomenė perrinks klausimų keliančius politikus?
–Taip. Aš noriu pabrėžti, kad visi yra ten pat. Jeigu aš dabar žiūriu į partijų sąrašą, nematau partijos, kuri galėtų pasakyti – mes niekada tame nedalyvavome.
– Šeimų sąjūdis, kuris sakė, kad kurs partiją, pasakys kad niekada nedalyvavo…
– Ponas (Artūras – BNS) Orlauskas, Kauno savivaldybės tarybos narys, kaip jo čekučiai?
– Bet klausimas rimtas. Šeimų sąjūdis yra tik politinės rezistencijos simbolis. Yra nuomonių, kad pirmalaikiai rinkimai arba net ne pirmalaikiai rinkimai, bet 2024 metais vykstantys rinkimai tokiame kontekste kuria kelią į Seimą patekti nesisteminėms politinėms jėgoms vien dėl to, kad jos anksčiau neturėjo atstovų tarybose, kurie prisidirbtų arba neprisidirbtų.
– Bet ponas Orlauskas buvo tarybos narys?
– Bet yra plačiau, jūs suprantat.
– Matot, šiaip norėčiau atsakyti į klausimą taip dėl to, kad aš suprantu klausimo potekstę, bet realybė gali būti kitokia. Taip vadinamų nesisteminių partijų nariai iš tikrųjų yra buvę savivaldose gana nemažai. Net neabejoju, kad jeigu pažiūrėtume potencialius sąrašus, atrastume, kad yra savivaldose buvusių narių.
Savivalda yra vieta, kur žmonės pradeda politinę karjerą, pasitikrina savo įsitikinimus, keičia partijas. Dėl to jų tiek daug ir Seime, ir praėjusiame Seime, dėl to ir būsimame Seime lygiai taip pat bus tokia pati situacija. Jeigu skaidrumo reikalavimų klausimas keliamas dabar, reikės jį kelti ir toliau. Mano siūlymas yra pradėti nuo sisteminės pertvarkos, kuri privalo įvykti, ir tada apsispręsti, ką mes toliau darom. (…)
– Nepriklausomai nuo to, kada vyks rinkimai – ar rugsėjį, kaip siūlote, ar 2024 metais, ar jūsų partija kels kandidatais buvusius tarybų narius?
– Sakyčiau, procesas tikrai dar nėra apgalvotas. Manau, bus aiški skirtis būtent tarp atvejų, kurie yra aiškūs, ir tarp atvejų, kurie yra ginami ir kurie turi būti ginami. Bet čia yra mano pirminė nuostata, manau, kad diskusija bus gilesnė.
– Nežinau, ar jūs vakar žiūrėjot televizorių, bet aš žiūrėjau ir man susidarė įspūdis, kad nelabai kas pritars pirmalaikiams Seimo rinkimams.
– Visiškai gali būti. Yra daug kartų patogiau paaukoti vieną, kitą ministrą negu atsakyti į klausimus apie savo pačių skaidrumą. Lūkestis yra toks, kad visuomenė neklaus ir, tiesą sakant, aš manau, kad yra didelė tikimybė, kad lygiai ta pati Jonava su savo televizoriais rytoj jau bus nebe naujiena ir jūs paliksit, ir visi kiti paliks ir lygiai taip pat Seimo didelę dalį paliks. Taip yra, mes taip gyvenam.
yra didelė tikimybė, kad lygiai ta pati Jonava su savo televizoriais rytoj jau bus nebe naujiena
– Grįžtant prie tų rinkimų. Jūsų nuomone, Seimas nepalaikys iniciatyvos?
– Aš nežinau, per ankstyvas klausimas. Aš turiu argumentus, aš juos sudėlioju. Aš turiu klausimų, aš juos lygiai taip pat iškeliu. Kiekvienas Seimo narys apsisprendžia savarankiškai balsuodamas, partija gali formuoti poziciją. Dėl to aš ir vakar išsakiau savo poziciją, manau, kad partijai turėtų būti aiški pozicija, bet nebūtinai taip atsitiks, dar mes tos diskusijos nesam turėję. Pažiūrėsim. Matyt, yra įvairūs galimi scenarijai.
– Pats dėl šitos idėjos buvote šuleriu pavadintas, o pasiūlymas – blefu, šantažu, gąsdinimu ir kitais žodžiais. O ką jūs pats apie šitą siūlymą pasakytumėte, jeigu būtumėte opozicijoje?
– Aš turbūt būdamas opozicijoj gaučiau labai daug klausimų dėl čekiukų, nes mano gyvenimas opozicijoj buvo truputėlį sudėtingesnis nei dabar visos opozicijos kartu sudėjus. Bet čia juokas labiau yra.
Atsimenu 2016-2020 metų kadenciją, turbūt analogiškai tiek pat opozicija buvo tikrinama, tyrimai parlamente buvo daromi apie opoziciją. Manau, kad neišvengčiau klausimų, neišvengčiau atsakymų ir siekčiau į juos atsakyti. Jeigu atsakyti negalėčiau ir tai būtų sprendimas visiems pasitikrinti vieningai, manau, kad tą padaryčiau.
– Aš tada kitaip paklausiu – iš ko opozicija turėtų suprasti, kad jūsų siūlymas nuoširdus?
– Manau, kad pirmiausia iš visuomenės klausimų. Jeigu klausimai juos pasiveja, na, pavyzdžiui, tas pats Jonavos atvejis. Jeigu tai nėra toks pabandymas, kad iškėlėm klausimą, gavom atsakymą, kad viskas yra tvarkoj, (…) tai aišku, kad opozicijai nėra jokios prasmės galvoti, kad čia kas nors toliau bus. Tai yra, kaip kai kurie kolegos sako, kelių konservatorių bėda nepaisant to, kad faktai yra, deja, kitokie. Čia viskas labai nuo to priklauso, bet tai vėlgi nesukuria sisteminio požiūrio.
Lygiai taip pat buvo tema apie prezidento arbitravimo galimybes. Pasijuto taip, kad mes valstybėje turime arbitrą. Atleiskite, niekaip negaliu priimti prezidento arbitražo, nesugebu. Prisiskaičiau grožinės literatūros, anot prezidento, apsčiai yra klausimų apie čekiukus, skolas, visus kitus dalykus.
– Pakalbėsime dar apie tai, dabar pereikime prie Vyriausybės. O ką išspręs Vyriausybės atsistatydinimas?
– Vyriausybė šiaip turi dirbti ir yra atsakomybių, ir darbų ir toliau, tas darbas bus kur kas sunkesnis ir po Jurgitos atsitraukimo ar atsistatydinimo vien dėl to, kad švietimo reforma yra vienas iš kertinių darbų šios Vyriausybės ir tą sakau visiškai nuoširdžiai.
Bet Vyriausybė turi atsakyti sau į klausimą kad jeigu Seimo nuomone, tai yra Vyriausybės problema, o ne sisteminė, susijusi su Seimu ir visais kitais dalykais (…) – ar jinai yra pajėgi priimti tokią atsakomybę, kitaip tariant – būti deleguota Seimo, kuris kelia vienokius standartus sau ir kitokius – Vyriausybei? Čia yra klausimas, kurį reikia pergalvoti ir perkrovimas Vyriausybės – ką ir Ingrida pasakė – manau, yra logiškas žingsnis būtent po to, kai Seimas nusprendžia, kokius standartus ir reikalavimus jis kelia pats sau.
– Premjerė pasakė, kad ji atsistatydins be jokių žodžių-saugiklių „ketina“ ar „svarstytų“ – skirtingai nei jūs oficialiojoje partijos komunikacijoje raštu, kurioje šie žodžiai buvo. Tokia pozicija suderinta su partija? Ar čia buvo kalbos riktas?
– Jinai, mano nuomone, atitinka partijos poziciją ir reikia nepamiršti, kad premjerė, kaip Vyriausybės vadovė, jinai turi teisę ir pati formuoti kryptį net jeigu jeigu ji vieną ar kitą žodelį išima iš pozicijos.
– Tokį esminį žodį.
– Ji turi tam tokią teisę.
– Jums tai priimtina?
– Ji turi teisę, ji neša milžinišką atsakomybę. Ir ji jaučiasi, kad ji yra lygiai taip pat kaltinama, kad ji kėlė tuos žmones, ji suformavo tokią Vyriausybę. Dėl to, manau, iš čia ateina jos aiški pozicija ir laikysena.
– Jūs galite patvirtinti šiuo metu, kad jeigu Seimas nepritars pirmalaikiams rinkimams, Vyriausybė atsistatydins po NATO viršūnių susitikimo?
– Aš neturiu jokio pagrindo abejoti Ingridos žodžiais.
– Jūs aptarėte tai kartu su premjere?
– Taip, mes turėjome pokalbį. (…)
– O kas, Jūsų nuomone, turėtų imtis formuoti Vyriausybę, jeigu atsistatydins šioji?
– Čia yra prezidento prerogatyva. Prezidentas pirmiausiai, atsistatydinus Vyriausybei, paskelbia laikinai vadovauti vadovą arba vadovę ir tada jisai po konsultacijų su frakcijomis teikia kažkam formuoti Vyriausybę. Ką jis matytų, aš neįsivaizduoju – ar jis prašytų vėl Ingridos tą patį daryti suteikdamas, sakykime, naują pasitikėjimo mandatą.
Dėl to man yra svarbus tas klausimas, turbūt atkreipėte dėmesį – mandatavimo klausimas atnaujinto pasitikėjimo ir jis yra svarbus dėmuo visuose politinio proceso etapuose.
Ar jis atrinks naują galbūt ar techninį žmogų, čia yra tik hipotezės ir spėliojimai, dar yra pusantro mėnesio iki to NATO summito ir tada pažiūrėsime.
– Bet jūsų politinė jėga imtųsi atsakomybės toliau vadovauti naujai Vyriausybei?
– Hipotetiniai klausimai, matote…
– Tai rimti klausimai.
– Ne, aš nesakau, kad… Aš neabejoju jų rimtumu – nesupraskite manęs neteisingai. Klausimas yra hipotetinis, tai nereiškia, kad jis nerimtas, tai reiškia, kad jis priklauso nuo labai daugelio aplinkybių.
Jis priklauso nuo aplinkybės, ar, pavyzdžiui, Seimas nusprendžia organizuoti išankstinius Seimo rinkimus, tai kiti klausimai tada netenka prasmės. Prezidentas, įvertinęs, kad, pavyzdžiui, Vyriausybę turėtų formuoti na, kažkas iš Tėvynės Sąjungos, kažkas iš vadovų ir taip toliau…
– Faktas vis dar yra tas, kad šiandien, nepaisant visko dešiniosios–centro partijos turi daugiau nei 71 balsą Seime.
– Aš suprantu, bet dabar turi. Aš nenoriu leistis į kažkokią diskusiją, kad skambėtų, lyg čia aš matau vaizdą per kaleidoskopą. Nežinau. Grįžkime prie klausimo tada, kai artės, bus mažiau laiko likę, gal tada aiškės tas politinis laukas dėl to, kad jis gali būti labai įvairus. Padėčiau tašką, o tas įvairumas matysis.
– Paklausiu apie tai, kas nuo jūsų priklauso – ar jūs sutiktumėte būti premjeru?
– Nesvarsčiau apie tai.
– Norėčiau, kad išplėstumėte mintį.
– Čia priklauso nuo gausybės aplinkybių, atsakomybė dėl atsakomybės turi būti realizuojama, kitaip tariant apsisprendimas dėl atsakomybės pirmiausiai turi praeiti realizacinį filtrą. Ar tu gali realizuoti atsakomybę? Tai reiškia, ar tu gali suburti koaliciją, kuri turės balsų, kuri galės, pavyzdžiui, likusį laiką bent minimalią kažkokią programą įgyvendinti, užbaigti, kas yra pradėta?
Tai yra rimti klausimai ir nebūtinai į juos yra labai aiškūs atsakymai. Taip, kad pirmi tie filtrai turi būti išpildyti ir tai lygiai taip pat gali būti, kad ir Ingridai gali būti pasiūlyta iš naujo gauti Seimo mandatą ir prezidento įgaliojimą formuoti Vyriausybę, gali būti ieškoma kitų žmonių.
Vėlgi, sakau – kol kas labai hipotetiniai klausimai.
– Ar Jūs matote scenarijų, kuriame įsivaizduotumėte, kad laikinoji Vyriausybė po dabartinės pasitraukimo dirbtų iki kadencijos pabaigos?
– Darome tokį klausimų ciklą, kurie yra iš kavos tirščių. Jeigu aš atsakysiu, kad įsivaizduoju…
– … bus antraštė.
– …kad Landsbergis įsivaizduoja, bet lygiai taip pat Landsbergis įsivaizduoja ir dar šimtą kitų scenarijų, dėl to nenorėčiau išskirti nė vieno scenarijaus, labai prašyčiau neakcentuoti, kad aš kažkokį scenarijų matau kaip realistiškiausią.
Turim atsakyti į klausimus: pirma – Seimas ką apsisprendžia, tada – ką prezidentas apsisprendžia, ir tada – matysis, kaip viskas krenta. Vis tiek bus klausimų, bent jau mažiausiai vienas dėl ministro pirmininko paskyrimo ir taip toliau. Ta prasme, to persistumdymo vis tiek bus.
– Kodėl jums atrodo, kad tapatu kelti klausimą dėl lėšų panaudojimo skaidrumo tarybose ir prezidento rinkimų kampanijos finansavimo?
– Todėl, kad prezidentas nepateikė čekiukų. Kas padengė jo skolas? Žinote, kodėl jis jų nepateikė? Lygiai dėl tos pačios priežasties, kaip ir nepateikė Kauno savivaldybės tarybos nariai.
– Nes neturi?
– Nes neprivaloma. Ką aš noriu pasakyti – vyksta visuotinė politinė akcija „Darom“. Ir toje akcijoje, kaip kartais atsitinka, arbitrų nėra. Netgi tie patys, kurie kelia klausimus visuomenei, aš truputį abejoju – ar ir jie yra arbitrai.
Nėra arbitrų: visi yra dalyvavę, buvę kažkur, kažkokius dalykus apie save, matyt, galintys papasakoti ir kažkas kiti apie juos gali papasakoti. Na, man atrodo, reikia būti sąžiningiems prieš save ir prieš rinkėją ir pirmiausiai pasakyti – aš nesu šventas, visi darome klaidų ir tas klaidas pripažinti – ir viskas, tokiu būdu ta sistema skaidrėja. Situacijos, kurioje mes esame, didžioji dalis mūsų pokalbio yra apie tai, kad bandoma įvesti šventumo gradaciją ir aš tuo netikiu.
– Grįžtant prie prezidento – jums svarbu principas, o ne turinys, ar ne?
– Visas mano pokalbis su jumis yra apie principą, labai ačiū, kad jūs panaudojote šį žodį. Viskas yra būtent apie principą, kad jeigu tu reikalauji iš asmens tam tikro dalyko, tai tu turėk galvoje, kad ir tu sau turi tą patį taikyti, ir asmeniui B, ir visiems kitiems, kurie ateityje atsiras. Nes kitu atveju tai yra rituališka, Linčo, visuomenės nuteisimas, sistema, kurią reikia žiūrėti visa apimtimi ir prezidentas yra tos pačios sistemos dalis.
– Jeigu jums tai taip labai svarbu, kodėl jūs prezidento kampanijos finansavimo nesiimate tirti politinėmis priemonėmis, nes žurnalistinėmis priemonėmis kolegoms nepavyko iki galo?
– Imamės, aš tą pasakiau ir spaudos konferencijos metu praėjusį penktadienį, kad, mano įsitikinimu, turi būti atliekamas parlamentinis tyrimas ir aš, tai, kiek nuo manęs priklauso, aš jau kalbėjau su kolegomis, manau, kad reikia inicijuoti, nepaisant to, ką Seimas apsispręstų, koks būtų Vyriausybės likimas ir taip toliau. Reikia inicijuoti tyrimo komisiją, nes tų klausimų yra apsčiai, juos reikia kelti ir į juos turi būti atsakyta.
– Klausimų, be prezidento rinkimų kampanijos finansų, turbūt kelia Valstybės saugumo departamento (VSD) veikla?
– Be rinkimų kampanijos – ir VSD veikla, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos yra klausimų, sakykime, dėl tam tikrų jos išvadų, kuriomis buvo pateisinti gan keisti dalykai, ganėtinai skirtingos arba nemokamai teiktos paslaugos iš viešųjų ryšių agentūrų ir taip toliau.
Visą laiką turiu klausimų, tarkime, ar gali Tėvynės Sąjunga artėjant rinkimams prašyti nemokamų viešųjų ryšių paslaugų, ar čia jau būtų pripažinta kaip pažeidimas?
Matote, kai įsivelia politinis vertinimas į kažkokio tai sisteminio klausimo sprendimą, tai sistema yra iškraipoma.
– Kaip pirmalaikiai rinkimai keistų jūsų planus dėl pirmininkavimo partijai?
– Kol kas dar nesiėmiau tų klausimų, manau, kad pirmiausiai reikia atsakyti į klausimą dėl Seimo. (…) Kol kas mano (pirmininko kadencijos pabaiga – BNS) yra 2025 metų vasario mėnuo, po rinkimų keli mėnesiai ir po Vyriausybės formavimo keli mėnesiai, mano mandatas yra iki tada.
– Visame tame dalyke, kuris šiuo metu vyksta, kaip jūs vertinate savo partijos perspektyvas pasirodyti Seimo rinkimuose, kada jie bevyktų?
– Optimistiškai – tikrai nuoširdžiai. Aš manau, kad mes iš esmės esame nepraradę rinkėjo savo, gal net sakyčiau – iškristalizavę rinkėją per paskutinius trejus metus. Žiūrime, tikrinamės savo palaikymą ir jis yra aukštas ir, turint galvoje galimybes laimėti vienmandates, kur mes esame tradiciškai stiprūs, (…) aš čia turiu pagrindo gana pozityviam vertinimui.
Bet visada esame pasiruošę būti nustebę.
– Ačiū už pokalbį.
