„Koks skurdus pasaulis būtų be pašvęstojo gyvenimo, be šio dosnumo ženklo, be šio meilės pertekliaus“, – džiugiai sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas vasario 2-ąją švenčiant Kristaus Paaukojimą (Grabnyčias) arkikatedroje bazilikoje.
Pačiais gražiausiais dėkingumo žodžiais arkivyskupas tą vakarą, kai dar švenčiama ir Pašvęstojo gyvenimo diena, sutiko arkikatedroje gausiai susirinkusias seseris vienuoles bei kunigus vienuolius, kurie prieš iškilmes kartu meldėsi Valandų liturgijos Vakarinę. Giedojo jungtinis seserų choras.
„Dėkojame Dievui už nuostabią Jo komandą – vienuoles ir vienuoles. Jie yra nuostabi dovana mums, Bažnyčiai, ir pasauliui, nuostabi Dievo artumo patirtis“, – kalbėjo šv. Mišių homilijoje ganytojas apie tuos žmones, kurių gyvenime įvyko nuostabus „transcendentinis ženklas“ – susitikimas To, kuris pašaukė, ir tų, kurie atsiliepė. Sesės ir broliai liudija, jog tokia kelionė su Dievu yra įmanoma, toks Dievo meilės ir gailestingumo ženklas yra realus.
Pasak arkivyskupo, pačia giliausia prasme pašvęstasis gyvenimas yra pačios Dievo karalystės prisiartinimas per šių konkrečių žmonių tikrovę.
Tokios priartėjusios Dievo karalystės atšvaitus buvo galima išvysti tą vakarą arkikatedroje: daugybe žmonių paprastą savaitės dieną, kaip kitados senelis Simeonas ir pranašė Ona, atėjo į šventovę, kad sutiktų ir pagerbtų Kristų – žmonijos šviesą ir išgelbėjimą.
Žmonės kartu su pašvęstaisiais šventė Eucharistiją, jos pradžioje kartu gausiai ėjo procesijoje su žvakėmis, dėkojo už tuos, kurie ypatingu būdu Dievui pasišventė ir kurių pavyzdį, patarnavimus, palydėjimą ar maldos paramą ne vienas ieškantis patiria. Kauno arkivyskupijoje tarnauja 13-os moterų vienuolijų seserys bei 6-ių kongregacijų broliai vienuoliai.
Arkikatedros klebono monsinjoro Vytauto Grigaravičiaus pakviesti vienuoliai ir vienuolės savo šventę po pamaldų tęsė broliškoje agapėje.
