Susidaro įspūdis, kad popiežius Pranciškus užima poziciją kultūriniuose karuose, kai kalbama apie ginklų kontrolę ar mirties bausmę, bet kai kalbama apie abortus, jis dažniausiai tyli, naujienų portalui wPolityce.pl rašo Goranas Andrijaničius.
Pora dienų praėjo nuo reikšmingo JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo panaikinti Roe v. Wade’as, o Vatikanas, trumpai tariant, susilaikė nuo aiškios paramos tokiam sprendimui, tikrai sumažinsiančiam abortų skaičių Jungtinėse Valstijose.
Kai kurie analitikai jau pastebėjo, kad popiežius nė karto neužsiminė apie JAV Aukščiausiojo Teismo nutartį. Tai sprendimas, kuris iš esmės yra pergalė prieš „mirties civilizaciją“ – terminą, kurį pirmą kartą pavartojo popiežius Jonas Paulius II. Dieną po nutarimo popiežius Pranciškus užbaigė Vatikane vykusį dešimtąjį pasaulinį šeimų kongresą, kuris jam būtų buvusi puiki proga ką nors pasakyti apie šį įvykį.
Tiesą sakant, Popiežiškoji gyvybės akademija birželio 24 d. paskelbė oficialų pareiškimą, tačiau jame nėra jokio džiaugsmo dėl negimusių vaikų apsaugos. Vietoj to, po sprendimo raginama „apmąstyti“ ir „diskutuoti be ideologijos“. Šis dokumentas skambėjo kaip diplomatinė žodžių košė, o tonas ir jausmai drastiškai skyrėsi nuo dokumento, kurį paskelbė Amerikos vyskupai, aiškiai išreiškę savo džiaugsmą po teismo sprendimo.
Netrukus po to, kai Popiežiškoji gyvybės akademija paskelbė savo dokumentą, akademijos prezidentas arkivyskupas Vincenzo Paglia paragino Amerikos katalikus įsipareigoti kovoti už ginklų draudimą ir mirties bausmės panaikinimą.
Be abejo, niekas Vatikane neneigia abortų blogio. Popiežius Pranciškus ne kartą pasisakė prieš tai, net vadindamas tai „žudymu pagal užsakymą“.
Atrodo, kad Šventasis Sostas mano, kad Roe v. Wade precedento paniakinimas, kaip „kultūros karo“, vykstančio Jungtinėse Valstijose, dalis – įprastas politinis reikalas, nuo kurio reikėtų laikytis atokiau
Visgi, Vatikano santūrumo motyvai yra ne teologiniai, o politiniai. Atrodo, kad Šventasis Sostas mano, kad Roe v. Wade precedento paniakinimas, kaip „kultūros karo“, vykstančio Jungtinėse Valstijose, dalis – įprastas politinis reikalas, nuo kurio reikėtų laikytis atokiau.
Tačiau toks požiūris yra akivaizdžiai neteisingas ir amoralus. Taip, abortų klausimas taip pat yra politinis reikalas, ir šią realybę reikia turėti omenyje. Tačiau iš esmės šis klausimas krikščionims yra svarbiausias, nes tai tiesiogiai susiję su silpniausiųjų apsauga.
Ir taip, šis klausimas yra poliarizuojantis. Tačiau kiti klausimai, tokie kaip elgesys su migrantais, ginklų kontrolė ir mirties bausmė, taip pat yra prieštaringi. Kodėl tuomet Vatikano prelatai tuos klausimus apibrėžia kaip prioritetus ir visiškai ignoruoja kitus?
Tai darydami jie sukuria įspūdį, kurio taip norėjo išvengti, t. y. kai kalbama apie „kultūros karą“, jie stovi aiškiai vienoje pusėje. Tai nėra evangelinis požiūris; tai pigi politika.
Amerikos katalikų laukia sunkios dienos. Liberalų-kairiųjų bendruomenių nepasitenkinimas ir įniršis yra didžiulis, ir šis pyktis jau nukreiptas prieš katalikus. Jei katalikai Jungtinėse Valstijose taptų išpuolių ir priekabiavimo taikiniu, o tai labai tikėtinas scenarijus, kaip reaguotų Apaštalinis Sostas?
Ar šis smurtas bus pasmerktas? O gal Vatikanas sau įprastu būdu išlaikys tolimą, santūrią poziciją dėl to, ką jis tai laiko tik kultūros karu Jungtinėse Valstijose?
