Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos ir turto pasisavinimo yra pareikšti įmonių „Klaipėdos hospisas“ bei „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ vadovams Rasai Dagienei ir Viljarui Reigui, ketvirtadienį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Pasak prokuratūros, vienam iš vadovų taip pat pareikšti kaltinimai ir dėl neteisėtos juridinio asmens veiklos.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centre“ bei galimai neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla „Klaipėdos hospise“ buvo pradėtas pernai balandžio viduryje, sulaukus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo išvados.
Įvertinus tyrimo metu gautus duomenis, prokuratūra nusprendė nutraukti tyrimą dėl šių nusikalstamų veikų, nustačius, kad jos nebuvo padarytos, tačiau toliau pratęstas tyrimas dėl įtarto apgaulingo apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo bei neteisėtos juridinio asmens veiklos.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji, siekdami nuslėpti tikrąsias „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro“ pajamas bei 17-ai asmenų suteiktas paslaugas, nuo 2019 metų birželio iki pernai balandžio apgaulingai tvarkė šios įmonės apskaitą ir galėjo į ją neįtraukti daugiau nei 40 tūkst. eurų pajamų.
Įtariama, kad šie pinigai buvo gauti už keliolikai pacientų suteiktas sveikatos ir priežiūros paslaugas.
„Manoma, kad šiai nusikalstamai veikai nuslėpti vadovai išrašė galimai fiktyvias sąskaitas faktūras, pagal kurias „Klaipėdos hospisui“ nuo 2019 metų birželio iki 2019 metų gruodžio tariamai suteikė asmens sveikatos ir priežiūros paslaugų už daugiau nei 36 tūkst. eurų“, – teigiama prokuratūros pranešime.
Taip pat įtariama, kad vienas iš vadovų, siekdamas nuslėpti apgaulingą apskaitos tvarkymą centre, panaudojo įmonę „Klaipėdos hospisas“, kurios vardu su dalimi „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro“ pacientų sudarė sutartis, pagal kurias pacientai sumokėjo hospisui daugiau nei 40 tūkst. eurų.
Anot prokuratūros, nors realiai pacientams paslaugas teikė „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“, tačiau pinigai buvo mokami hospisui ir registruojami pastarosios įmonės apskaitoje.
„Surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, kad kaltinamieji pasisavino „Klaipėdos hospiso“ sąskaitoje buvusias lėšas. Skaičiuojama, kad vadovai galėjo pasisavinti 30 tūkst. eurų“, – rašoma pranešime.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai.
Uostamiestyje veikiančios įmonės „Klaipėdos hospisas“ bei „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“ pernai balandį tapo koronaviruso židiniu, pirmojoje iš jų COVID-19 susirgo 33 iš 38 pacientų bei 12 darbuotojų, trys iš užsikrėtusiųjų mirė.
Tiriant situaciją kilo įtarimų ir dėl veiklos licencijos, anksčiau skelbta, kad ją turėjo tik viena iš įmonių, tačiau ir pati licencija buvo skirta tik vienai palatai. NVSC vertinimu, įstaigoje nebuvo užtikrinama tinkama infekcijų kontrolė, patalpos nebuvo pritaikytos ligonių gydymui.
