Savaitgalį dalyje Paryžiaus (Prancūzija) nutrūko elektros energijos tiekimas, praėjus vos 24 valandoms po to, kai olimpinės žaidynės sulaukė visuotinio pasipiktinimo dėl atidarymo ceremonijos, kurioje, anot kritikų, buvo tyčiojamasi iš krikščionybės ir Paskutinės vakarienės su persirengėliais moterimis.
Šeštadienio vakarą 23.40 val. maždaug 85 tūkst. paryžiečių keturiuose rajonuose nukentėjo nuo maždaug 10 minučių trukusio elektros energijos tiekimo sutrikimo, kurį elektros tiekėjas „Enedis” pavadino „technine anomalija”, rašė „Le Parisien”.
Socialiniuose tinkluose paplito filmuota medžiaga, kurioje daugelis vartotojų atkreipė dėmesį į įspūdingą vaizdą, kai Monmartro Jėzaus Širdies bazilika (Basilique du Sacré-Cœur de Montmartre) išliko ryškiai apšviesta tamsoje.
Daugelis įžvelgė simboliką, susijusią su laiku, kai buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, praėjus dienai po didelio atgarsio sulaukusios olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos Paryžiuje praėjusį penktadienį.
Ceremonija, kurioje dalyvavo barzdotas persirengėlis, taip pat buvo apnuoginti vyrų lytiniai organai, o Barbara Butch (Barbara Bač), save įvadinanti „stora, žyde, lesbiete”, kaip manoma vaidinusi Jėzų prie Paskutinę vakarienę primenančio stalo, sulaukė plačios kritikos dėl pagoniškos simbolikos, kuri, daugelio teigimu, visgi buvo bandymas pasityčioti iš krikščionybės.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į ironiją, kad elektros energijos tiekimas Paryžiuje nutrūko po šventvagiškų ir ištvirkusių olimpinių žaidynių atidarymo pasirodymų. Pademonstruotas blogis tyčiojasi iš Dievo galios, o miestas lieka bejėgis. Tegul Švenčiausioji Jėzaus Širdis veda mus savo galinga šviesa”, – tviteryje rašė Tailerio (JAV) vyskupas emeritas Josephas Stricklandas (Džozefas Striklandas).
„Tegul Švenčiausioji Jėzaus Širdis veda mus savo galinga šviesa”, – pridūrė jis.
Pasipiktinimą sukėlusioje atidarymo ceremonijoje buvo parodyta scena, primenanti Leonardo da Vinčio paveikslą „Paskutinė vakarienė” – kultinį Jėzaus paskutinio valgymo su mokiniais prieš mirtį ir prisikėlimą vaizdą.
Garsiai skambėjo daina „King”, kai karūną dėvinti lesbietė buvo pavaizduota kaip Jėzus, apsuptas persirengusių vyrų, iš kurių vienas buvo barzdotas vyras ilgais šviesiais plaukais, kuris vėliau įtaigiai šoko podiumu, panašiai kaip striptizo šokėja. Podiumas buvo priešais Paskutinės vakarienės stalą, prie kurio stovėjo jauna mergina, stovėjusi šalia persirengėlių vyrų.
Centre puikavosi B. Buch, kuri 2020 m. nuoga pozavo ant Prancūzijos savaitraščio Télérama” viršelio, primena „Jewish Chronicle”.
Pirmadienį išplatintame pareiškime advokatė teigė, kad jos klientė „tapo itin žiaurios kibernetinio persekiojimo ir šmeižto kampanijos taikiniu”.
„Jai buvo grasinama mirtimi, kankinimais ir išprievartavimu, taip pat ji buvo daugybės antisemitinių, homofobinių, seksistinių ir grubių [prieš storumą] nukreiptų įžeidimų objektas”.
Toliau advokatė teigė, kad B. Butch vertina „geranoriškumą, įtrauktį ir meilę” ir kad ketina teikti skundus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie bando ją įbauginti.
Kai pirmą kartą pasklido vaizdas, kuriame atidarymo ceremonijos translyčių stalas lyginamas su Paskutine vakariene, B. Butch pasidalijo įrašu instagrame: „O taip! O taip! Naujasis homoseksualų testamentas!” Vėlesniame įraše ji apibūdino stalą tiesiog kaip „dievų puotą”.
Po to, kai ceremonija sulaukė katalikų vyskupų, politikų ir kitų asmenų, įskaitant milijardierių Eloną Muską (Iloną Maską), paniekos, „Paris 2024″ atstovė spaudai paskelbė pareiškimą, kuriame teigė: „Akivaizdu, kad jokiais būdais nebuvo siekiama parodyti nepagarbos jokiai religinei grupei”, rašo „The Telegraph”.
Ji pridūrė, kad atidarymo ceremonija „bandyta švęsti bendruomenės toleranciją. … Manome, kad šis siekis buvo pasiektas. Jei žmonės įsižeidė, mes tikrai atsiprašome”.
Pats tariamas atsiprašymas taip pat susilaukė kritikos iš tokių veikėjų kaip Vinonos-Ročesterio (Minesota) vyskupas Robertas Barronas (Robertas Beranas), kuris jį išvadino „bet kuo, tik ne atsiprašymu” ir „prabudusio dviveidiškumo šedevru”.
Ceremonijos meno vadovas Thomas Jolly (Toma Žioli), kilus kritikos bangai, gynė pristatymą, teigdamas, kad scena neturėjo atspindėti „Paskutinės vakarienės”, o veikiau rodyti pagonišką puotą, kurioje buvo įkūnijami Olimpo dievai, tokie kaip Dionisas, kuris ant mėlynai nudažyto stalo figūravo kaip žmogus.
„Norėta surengti didelį pagonišką vakarėlį, susijusį su Olimpo dievais” – sakė T. Jolly Paryžiuje įsikūrusiam tinklui BFM, praneša „France 24″. – Mano kūryboje niekada nerasite noro ką nors pašiepti ar pažeminti”.
Atrodo, kad organizatoriai prieštaravo jam pareiškime, pateiktame „The Wrap”. „[Jolly] nėra pirmasis menininkas, kuris daro aliuziją į pasaulinio garso meno kūrinė, – leidiniui sakė „Paris 2024″. – Nuo Andy Warholo iki „Simpsonų” – daugybė žmonių tai darė prieš jį.”
