Vienas iš esminių bet kurios kovos elementų – suprasti priešininko taktiką ir atpažinti jo strategijos bei galimų veiksmų subtilybes. Dvasinėje gyvenimo kovoje mums taip pat būtina ugdyti tam tikrą įžvalgumą – gebėjimą atpažinti, įvardyti ir suprasti dažniausiai pasitaikančias velnio taktikas.
Šiuo požiūriu labai naudinga yra kun. Louiso Cameli 2011 m. išleista knyga The Devil You Don’t Know („Velnias, kurio nepažįsti“). Neseniai ją perskaitęs manau, kad verta apmąstyti keturias pagrindines velnio veikimo kategorijas, kurias analizuoja kun. Cameli.
Apgaulė
Jėzus sako: „Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos, – jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas“ (Jn 8,44).
Velnias mus apgaudinėja daugybe tuščių ir klaidingų pažadų. Dauguma jų remiasi melu, esą būsime laimingesni ir labiau išsipildę, jei nusidėsime ar neigsime dalį tiesos. Bet kokie nuodėmės teikiami malonumai yra laikini, o beveik visada galiausiai atneša didelį ir ilgalaikį kančios krūvį. Ir vis dėlto žmonės išlieka lengvatikiai – mums tarsi patinka tušti pažadai ir melagingos viltys.
Velnias taip pat apgaudinėja mus kurstydamas perteklinį sudėtingumą mąstyme. Taip jis siekia supainioti ir paslėpti esminę tiesą apie mūsų veiksmus. Žmogaus protas gudrus ir mėgsta painiavą, nes ji leidžia išvengti tiesos ir pateisinti save. Taip, bendrininkaudami su velniu, mes kuriame begalines išimtis, pateisinimus, „ypatingas aplinkybes“ ar jausmingas istorijas, kad tik nereikėtų reikalauti doros elgsenos – nei iš savęs, nei iš kitų.
Dar viena apgaulės forma – „žodžių perkalimas“. Negimusio vaiko suardymas ir nužudymas per abortą pavadinamas „reprodukcinėmis teisėmis“ ar „pasirinkimu“. Sodomija vadinama „gėjiškumu“ (žodžiu, kuris anksčiau reiškė „linksmumą“). Mūsų šviesus tikėjimas ir sena išmintis vadinami „tamsa“ ir „neišmanymu“.
žmonės išlieka lengvatikiai – mums tarsi patinka tušti pažadai ir melagingos viltys.
Ištvirkavimas pervadinamas „kohabitacija“. Tūkstantmečius egzistavusios santuokos sampratos perkeitimas vadinamas „santuokos laisve“. Taip, per iškraipytas sąvokas ir melagingas etiketes, velnias apgaudinėja, o mes pernelyg lengvai sutinkame nuodėmę vadinti gėriu ar „nieko rimto“.
Velnias taip pat apgaudinėja manipuliuodamas duomenimis. Informacija nėra tas pats, kas tiesa, o duomenys gali būti parinkti itin gudriai, siekiant klaidinti. Vieni faktai išryškinami, kiti – nutylimi, cituojama tai, kas teisinga, bet ištraukta iš konteksto. Taip net teisinga informacija tampa apgaulės priemone.
Be to, žiniasklaida ir kiti informacijos šaltiniai dažnai didžiausią įtaką daro tuo, apie ką jie nutyli. Ir tai taip pat yra velnio apgaulės būdas.
Todėl turime atidžiai vertinti daugybę būdų, kuriais šėtonas siekia mus suklaidinti. Netikėk viskuo, ką galvoji ar girdi. Nebūdami ciniški, privalome būti blaivūs ir tai, ką matome bei girdime, sieti su Dievo apreikšta tiesa.
Skaldymas
Viena iš paskutiniųjų Jėzaus maldų buvo, kad mes būtume viena (plg. Jn 17,22). Jis meldėsi taip per Paskutinę vakarienę, prieš eidamas kentėti ir mirti už mus. Tai parodo, kad vienas svarbiausių Jo kryžiaus darbo tikslų – įveikti velnio kurstomą susiskaldymą. Ne veltui manoma, jog graikiška žodžio „diabolos“ šaknis reiškia „skelti“, „plėšyti“, „skirti“. Jėzus vienija tai, ką velnias skaldo.
Velnias siekia vieno: suskaldyti mus viduje ir tarpusavyje.
Skaldymas prasideda kiekvieno iš mūsų viduje: patiriame priešingus impulsus – vieni būna kilnūs ir kuriantys, kiti žemiški, nuodėmingi ir griaunantys. Dažnai jaučiamės tarsi perplėšti, taip, kaip aprašo apaštalas Paulius Romiečiams 7 skyriuje: „Aš nedarau gėrio, kurio noriu…“ Tai velnio darbas – suskaldyti mus viduje. „Dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus“ (Jok 1,8). Tuo tarpu, kaip moko Paulius Rom 8 skyriuje, Viešpaties darbas – atkurti sielos ir kūno vienybę Jo tiesoje.
Vidinis susiskaldymas virsta išoriniu – tarp žmonių. Velnias išnaudoja pyktį, senas žaizdas, nuoskaudas, baimes, nesusipratimus, godumą, puikybę ir aroganciją. Taip pat – mūsų nekantrumą artimiesiems ir klaidingą įsitikinimą, kad „kažkur kitur“ yra tobulesni žmonės. Dėl to žmonės palieka santuokas, šeimas, Bažnyčią, bendruomenes – vis ieškodami nepasiekiamo idealo.
Velnias siekia vieno: suskaldyti mus viduje ir tarpusavyje. Turime prisiminti, kad visi turime bendrą priešą. „Mes grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose“ (Ef 6,12). Broliai susitaiko, kai prie durų stovi beprotis. Tačiau pirmiausia reikia jį atpažinti.
Nukreipimas
Nukreipti – tai atitraukti nuo pagrindinio tikslo. Mūsų pagrindinis tikslas yra Dievas ir amžinasis gyvenimas. Todėl velnias daro viską, kad mus nuo jo nukreiptų.
Jis įtraukia mus į laikinus pasaulio rūpesčius. Daugelis sako neturintys laiko maldai ar Bažnyčiai, nes yra „pernelyg užsiėmę“. Jie panyra į tai, kas praeina, ir nepaiso to, kas amžina.
Lūkesčiai dažnai tampa iš anksto paruoštu apmaudu.
Velnias taip pat verčia mus susitelkti į dalykus, kurių negalime pakeisti, kad tik nematytume to, ką galime. Tai ypač būdinga naujienoms ir socialiniams tinklams. Mes pykstame, nuvertiname save, bet nieko nepakeičiame. Tuo tarpu prarandame laiką, skirtą šeimai, bendruomenei, Bažnyčiai, maldai ar asmeniniam atsivertimui.
Baimes ir nerimą velnias taip pat naudoja kaip nukreipimo priemonę. Jėzus sako: „Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare.“ (Mt 10,28). Jei nebijosime Dievo, bijosime visko kito.
Atgrasymas ir nusivylimas
Turėti aukštus siekius – gera. Tačiau velnias dažnai tai iškreipia. Jis gundo nekantrumu, perfekcionizmu, negebėjimu priimti augimo proceso. Dėl to žmonės nusivilia savimi, kitais, Bažnyčia ir pasitraukia.
Lūkesčiai dažnai tampa iš anksto paruoštu apmaudu. Daugelis nori idealios santuokos – bet jos nėra, yra tik tavo santuoka. Mes gyvename puolusiame pasaulyje su ribotais ištekliais.
Velnias taip pat sėja mintį, kad „niekada nepadarai pakankamai“. Nuovargis, nesėkmės, klaidos – visa tai jis naudoja atgrasymui. Vienintelis vaistas čia – nuolankumas, kuris leidžia augti lėtai, pasitikint Dievo malone.
Štai keturios dažniausios velnio taktikos. Išmok jas atpažinti ir įvardyti – taip įgausi valdžią prieš jas.
