Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šalies tarnybos turėtų užkardyti Rusijos slaptųjų tarnybų veiklą ir jų įtaką Lietuvos stačiatikių arkivyskupijoje.
Taip jis kalbėjo žvalgybos institucijoms grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje pažymėjus, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos patriarchato, nepaisant deklaruoto savarankiškumo siekio.
„Mes turėtume užkardyti Rusijos slaptųjų tarnybų veiklą šioje organizacijoje. Jei tai būtų įmonė, kuri norėtų investuoti į strateginį sektorių ir mes ją tikrintume, ar atitinka nacionalinio saugumo interesus, ji negalėtų turto turėti arti mūsų strateginių objektų dėl ryšio su Rusijos tarnybomis, tiesioginių įtakų“, – laidoje „LRT forumas“ pirmadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Tai, kad yra organizacija, siekianti daryti įtaką, tai mes turėtume delikačiai išoperuoti tuos žmones, kurie ten yra“, – teigė jis.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad būtų „per drąsu“ teigti, kad visa Stačiatikių bažnyčia Lietuvoje yra grėsmė nacionaliniam saugumui.
„Jeigu kalbame apie sabotažą, destabilizaciją, tai ne Stačiatikių bažnyčia, o tie veikėjai, kurie prisideda prie rekrutavimo, tai čia būtų taikinys mūsų žvalgybos institucijų. (…) Jeigu Bažnyčioje yra veikėjų, kurie prie to prisideda, reikia atitinkamai užkardyti ir kelti jiems bylas, bet a priori sakyti, kad visa Bažnyčia (grėsmė nacionaliniam saugumui – BNS), mano asmenine nuomone, per daug drąsu būtų“, – sakė D. Matulionis.
Kaip rašė BNS, Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtame dokumente nurodoma, kad Stačiatikių bažnyčia užima reikšmingą vietą formuojant ir palaikant Rusijos režimo ideologinius naratyvus.
Žvalgybų teigimu, dėl griežtai hierarchinės struktūros Maskvos patriarchatas turi reikšmingą įtaką jam pavaldžioms vyskupijoms užsienyje.
Maskvos patriarcho Kirilo parama Rusijos karui prieš Ukrainą paskatino dalį Maskvos patriarchatui pavaldžios Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos dvasininkų išreikšti nepritarimą karinei agresijai prieš Ukrainą.
Reaguodama į visuomenės ir tikinčiųjų spaudimą, vyskupijos vadovybė viešai pasmerkė karą ir ne kartą skelbė siekianti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tačiau, anot žvalgybos, reikšmingų pokyčių šioje srityje neįvyko.
Nors vyskupijos vadovybė paprašė Maskvos patriarchato jai suteikti dalinės savivaldos statusą, joks sprendimas iki šiol nepriimtas.
Žvalgybos vertinimu, Vilniaus ir Lietuvos vyskupija siekia dalinės savivaldos statuso tik norėdama išvengti viešos kritikos dėl priklausomybės nuo Maskvos patriarchato, tuo pat metu išlikdama visapusiškai jo įtakoje.
Reaguodama į grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija pareiškė nesanti jokios užsienio religinės organizacijos filialas, o ryšys su Maskvos patriarchatu tėra kanoninis.
BNS rašė, kad Konstantinopolio egzarchatas po beveik 300 metų Lietuvoje atkurtas 2023 metais. Tai padaryta po kilusio konflikto tarp dalies buvusių Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kunigų ir vadovybės.
