Giedamas Himnas Šventajam Kryžiui, žmonių ir žibintų jūra, sekanti paskui procesijoje nešamą Kryžių, garsiai skelbiamas Dievo žodis – toks neįprastas vėlyviems praeiviams galėjo atrodyti balandžio 7-osios vakaro vaizdas pačiame Kauno centre, kur buvo einama Kryžiaus kelio procesija.
Pakeliui sutiktiesiems, visam miestui ji buvo drąsios viešos maldos liudijimas. Paliudijimas to, kokia buvo mūsų Viešpaties kančios istorija, kokia yra kaina, per kurią ateina išgelbėjimas, ir kokia yra Dievo meilė, skirta kiekvienam žmogui, nešančiam savo gyvenimo naštas. Į Kauną per Kryžiaus kelio procesiją tarsi darsyk įžengė prieš 30 metų, lankydamas Lietuvą su apaštališkuoju vizitu, ir mūsų mieste viešėjęs popiežius šv. Jonas Paulius II.
Mąstymams 14-oje stočių buvo pasitelkti tekstai, kuriais tų pačių 1993 metų Kryžiaus kelyje Koliziejuje meldėsi ir mąstė Jonas Paulius II (juos parašė italė vienuolė Anna Marija Canopi, vienuolijos „Mater Ecclesiae“ abatė – pirmoji moteris Vatikane, rengusi tokius Didžiojo penktadienio tekstus).
Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, pradėdamas procesiją, paragino apmąstyti širdyje savo pačių asmenišką intenciją maldos keliui, taip pat melstis už šeimas, už Kauną ir Lietuvą ir už tuos akivaizdžiausius Jėzaus kančios dalininkus šiandien – brolius ir seseris Ukrainoje, ginančius savo žemę bei laisvę Europoje.
Pirmą kartą Kaune Kryžiaus kelio procesija buvo surengta lygiai prieš 20 metų. 2003 metais buvo einama nuo Šv. Gertrūdos (marijonų) bažnyčios į arkikatedrą.Nuotr. fotomenininko Juozo Kamensko