Šeštadienį ir sekmadienį Romoje paminėtos Lietuvos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 100-osios metinės ir Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos iškilmė.
Šeštadienio, lapkričio 19 d., popietę Popiežiškojoje didžiojoje Mergelės Marijos bazilikoje aukotos Mišios Lietuvos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 100-ųjų metinių proga. Mišioms vadovavo Paulas R. Gallagheris, Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, ir Kęstutis Kėvalas, Kauno arkivyskupas metropolitas.
Po Mišių Lietuvos Respublikos prezidento G. Nausėdos sveikinimą perdavė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto. Mišias bazilikos popiežiaus Pauliaus V koplyčioje prie Marijos Salus populi romani paveikslo koncelebravo mons. R. Makrickas, Popiežiškosios didžiosios M. Marijos bazilikos nepaprastasis komisaras, A. Arštikaitis, Lietuvių popiežiškosios šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektorius, kiti Romoje gyvenantys lietuviai kunigai.
Arkivyskupas P. R. Gallagheris Mišių homilijoje pasidžiaugė galėjęs kartu su Lietuvos ir kitų kraštų diplomatais paminėti 1922 m. Šventojo Sosto de jure pripažintos Lietuvos valstybės jubiliejų ir diplomatiniais santykiais su Lietuva, kurių Šventasis Sostas nenutraukė per visą sovietinės aneksijos laikotarpį, paminėjo Lietuvos tikinčiųjų indėlį į Lietuvos valstybės kūrimą, gerovę, žmogaus teisių gynimą ir laisvės siekį. Jis meldė Mariją, Salus populi romani, laiminti Lietuvą, kartu prisiminė karą Ukrainoje ir pavedė Ukrainos taiką Marijos, Taikos Karalienės, užtarimui.
Mišių pabaigoje Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis arkivysk. P. R. Gallagheris prašė malda palydėti Šventojo Sosto nuncijaus Ukrainoje Visvaldo Kulboko misiją, kurią jis didžiadvasiškai vykdo didelio pavojaus akivaizdoje.
Sekmadienio, lapkričio 20-osios, rytą Romos lietuviai dalyvavo Kristaus, Visatos Valdovo, iškilmės ir kartu Vilniaus Aušros Vartų Marijos iškilmės šv. Mišiose, kurias aukojo Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Jis Mišių homilijoje žavėjosi Šventojo Sosto laikysena Lietuvos okupacijos atžvilgiu ir jo nusistatymą nepripažinti Lietuvos aneksijos palygino su Evangelijos pasakojimu apie Mariją, stovėjusią po savo Sūnaus, nukryžiuoto Jėzaus, kryžiumi. Kaip Marija gailestingai stovėjo prie savo Sūnaus kryžiaus, taip ir Šventasis Sostas gailestingai stovėjo prie Lietuvos per visą okupacijos laikotarpį, pažymėjo K. Kėvalas.
Kauno ganytojas kvietė neužmiršti ir dabartinio Ukrainos kryžiaus kelio ir melstis už taiką Ukrainoje. Po Mišių jos dalyviai šiuos prašymus pavedė šv. Juozapato Kuncevičiaus ir šv. Jono Pauliaus II užtarimui trumpa malda prie jų kapų, esančių Šv. Petro bazilikoje.
