Baigiantis metams katalikiškos žiniasklaidos, komunikacijos bei leidybos atstovai susirinko į tradicinį susitikimą. Po Šv. Mišių dalyviai vieni pirmųjų išbandė Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo pasiūlytą pokalbio metodą, naudotą Romoje Sinodo metu.
Kaip per pamokslą pabrėžė Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Jėzus yra įsikūnijęs Žodis, taigi – ir tikroji Dievo komunikacija.
„Krikščionys šiandien ypač stebimi. Kaip jie atrodo išbandymuose, blogų žinių sraute apie karus, nesėkmes? Jėzus ragina nurimti ir nebijoti. Ar savo laikysena šiandien tai komunikuoju? Ar aš esu ramybės žmogus? Ar aš esu tas, kuris pasauliui skelbia meilės žinią?“, – neretorinius klausimus kėlė Kauno arkivyskupas.
„Pirmykštėje Bažnyčioje evangelinė žinia sklido ne todėl, kad to meto žmonės mokėjo teisingai ir gražiai ją pristatyti. Apaštalų darbuose skaitome, kad išgirdę Paulių kalbant apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė tyčiotis, o kiti sakė: „Apie tai paklausysime kitą kartą“ (Apd 17, 32). Vis dėlto, kai kurie vyrai stojo į jo pusę ir priėmė tikėjimą. Ne dėl gražiai skelbtos žinios, o tarpusavio meilės. Įsivaizduokite, į akis krito vienybės jausmas krikščionių bendruomenėje. Komunikacija buvo ne intelektualinės žinios ar gražūs argumentai už Jėzų, bet laikysena, kurios negalėjai nepastebėti“, – kalbėjo arkivyskupas K. Kėvalas.
Šiandien Bažnyčioje esame gundomi skirstytis į progresyviuosius ir konservatyviuosius, ir čia,– įsitikinęs arkivyskupas, – mes pralaimime: jeigu netiesiame tiltų ir nėra tarpusavio pagarbos, įsivyrauja „skirstykimės“ nuotaika.
„Komunikacija, burianti mus į bendruomenę, yra ta, kurioje gyva Viešpaties dvasia. Ir atvirkščiai, mus skaldanti komunikacija nėra iš Dievo. Atrodo, tai – šio laikmečio egzaminas, o mūsų komunikacija sėkminga tiek, kiek mes telkiame žmones“, – baigdamas pamokslą sakė arkivysk. K. Kėvalas, kviesdamas dėkoti Viešpačiui už pašaukimą būti Jo tiesos bendradarbiais ir privilegiją komunikuoti patį Kūrėją tiems, kurie yra išsiilgę paguodos, ramybės, vilties.
Pristatydamas sinodinį diskusijų formatą fondo „Bažnyčios kronika“ valdybos pirmininkas, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius atkreipė dėmesį, kad toks pokalbis suprantamas ir kaip malda, ir kaip tyrimas, ar išsakytos nuomonės atitinka Dievo valią. Tyloje atsijojami pelai nuo grūdų.
Susirinkusieji susėdo į grupeles, išsirinko moderatorius ir sekretorius. Vyskupams teko užduotis sekti grupelių dinamiką, pasisakymų laiką, įsiklausant į įžvalgas.
Pokalbio pradžioje perskaityta ištrauka iš Evangelijos pagal Matą: „Prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28,18-20).
Evangelijos ištraukos kontekste svarstyti trys klausimai: kaip ši Evangelijos ištrauka nušviečia katalikiškos žiniasklaidos misiją? Kaip aš asmeniškai prisidedu prie šio Kristaus priesako įgyvendinimo Bažnyčioj? Ar mano skleidžiama žinia yra gera žinia (gr. εὐαγγέλιον)?
Po tylos laiko ir pokalbių pristatyti grupelių maldos ir diskusijų vaisiai.
Pristatydamas savo grupelės įžvalgas vyskupas A. Jurevičius pastebėjo, kad nors Evangelijos ištrauka buvo trumpa, gimė ne viena įdomi mintis. Bernardinai.lt direktorius Juozas Ruzgys šios grupės dalyvių pasisakymus pabandė sutraukti į sakinį: „Žiniasklaida – tai būdas prisiartinti prie kiekvieno žmogaus, prašnekinti jį bei teikti viltį“.
Pasak J. Ruzgio, tai apima daugybę dalykų, nes kiekvieną žodį galima apmąstyti atskirai. „Prisiartinimas – koks jis turi būti? Kaip prieiti prie žmogaus, neišgąsdinant, neįsakinėjant, bet mokant to, ką Jėzus įsakė. Prašnekinti – tai dvipusis eismas, dialogas – kalbėjimasis ir girdėjimas. O viltis kyla iš prisiartinimo ir prašnekinimo“, – apibendrino J. Ruzgys.
Vyskupas Lionginas Virbalas savo grupelės įžvalgų pristatymą pradėjo pasidžiaugęs kardinolo Sigito Tamkevičiaus geranoriškumu pasisiūlant sekretoriauti. „Mes irgi šaunūs buvom, bet galvojant apie žiniasklaidą suskambėjo Evangelijos žodžiai: „Man duota visa valdžia“. Būtent Jėzui duota visa valdžia, ne kažkam kitam. Todėl mes (žiniasklaida) negalime pretenduoti į tą valdžią.
Pasak arkivyskupo L. Virbalo, Evangelija paskatino mąstyti apie tai, kad negalime būti dominuojantys, primetantys ar didaktiški, tarsi nuo mūsų viskas priklauso. Ne, ne nuo mūsų, komunikatorių, ne nuo manęs, bet nuo Jėzaus.
Turime būti su žmonėmis ir kalbėti jiems suprantama kalba. Jie nėra vieni, jie kartu su Jėzumi ir čia atsiranda tas bažnytinis matmuo.
„Atsiprašau, kad kalbėjau ekspromtu, bet gal Viešpats veiks ir taip“, – linksmai savo grupelės darbo pristatymą baigė vyskupas L. Virbalas.
Vysk. Sauliaus Bužausko grupelės maldos vaisius pristačiusi Violeta Micevičiūtė gerosios naujienos komunikavimą prilygino „šaudymui į tamsą“: niekada nežinai, koks bus rezultatas, kaip į tai bus atsiliepta, gausi pagyrimų ar pylos.
„Skelbiant Evangeliją reikia nebijoti nepatogumų ir būti silpniausiųjų, vargingiausiųjų balsu, bet kartu išlaikyti radikalumą, paprastumą ir žmogiškumą skleidžiant Gerąją Naujieną, kad žmogus neišsigąstų, o norėtų įsiklausyti. Apaštalavimui reikia disciplinos. Tam, kad žmonės atpažintų, kuo tu skiriesi nuo kitų, kad atpažintų, tave, kaip kataliką, turi būti persiėmęs Dievo žodžiu,“ –vysk. S. Bužausko grupelės įžvalgas apibendrino V. Micevičiūtė.
Tradicija tapusius kasmetinius katalikiškos žiniasklaidos susitikimus organizuoja fondas „Bažnyčios kronika“ . Šiais metais prie žiniasklaidininkų prisijungė ir krikščioniškų leidyklų atstovai bei kitose Bažnyčios komunikacijos srityse dirbantys žmonės.
Fondas „Bažnyčios kronika“ kviečia info@kronikosfondas.lt atsiliepti visus, kuriems rūpi krikščioniškos žinios sklaida ir bendradarbiavimo galimybės.
Fondo „Bažnyčios kronika“ valdyba dėkoja chorui „Veritas“ už giesmėmis pakylėtą Šv. Mišių liturgiją o Lithuanian Catholic Religious Aid/ Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa už galimybę rengti tokius susitikimus.
