Arkivyskupijos globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimo dienos proga Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas savo dekretais, kaip ir kasmet, skyrė apdovanojimus grupei arkivyskupijos bendruomenės narių.
Šiluvos Dievo Motinos medalis – aukščiausias arkivyskupijos garbės ženklas – jiems skirtas už nuoširdų ir gyvą krikščioniškojo tikėjimo ir gyvenimo liudijimą, iniciatyvumą atliekant pačias įvairiausias tarnystes, uoliai rūpinantis bendruomenių poreikiais.
Apdovanojimus arkivyskupas įteikė birželio 24 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje švenčiant Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilmę.
„Dėkojame Jums, brangūs broliai ir seserys, kurie šiandien gausite Šiluvos Dievo motinos medalius. Tai padėkos ženklas Jums už dovanotą laiką ir širdį Viešpačiui parapijų ir kitose pastoracinėse veiklose. Jūs esate mūsų paguoda, kad Lietuvos Bažnyčia ir Kauno arkivyskupija turi Jus, dosnius Viešpaties malonių tarpininkus, kurie save dovanodami priartina mylinčio Jėzaus Širdį“, – sakė arkivyskupas K. Kėvalas Kauno arkikatedroje, kur švęsti arkivyskupijos globėjo Šv. Jono Krikštytojo gimtadienio susirinko arkivyskupijos parapijų, pastoracijos centrų ir kt. atstovai.
„Pasaulis paremtas gerai atrodymo kultūra, paviršiaus kultūra. Gerai atrodyti tapo standartas. Įvairūs kiti dalykai, kaip melas ar nesąžiningumas, tampa antraeiliai. Mes prie jų įprantame ir jų nepastebime. Garbingumas, ištikimybė, integralumas nedažnai pasirodo populiariosios kultūros temų sąraše. Bet, prakrapštę paviršių, atrastume siaubingai alkanas žmonių širdis. Dievas yra pasėjęs žmonių širdyse pilnatvės, prasmės, vienybės troškimą. Tačiau jausmas, kad kažko trūksta, yra kaip baltas dramblys kambaryje, jo nebegali ignoruoti”, – tądien homilijoje sakė K. Kėvalas.
„Mes žinome, ko žmogaus širdis ilgisi: gerumo, įsijautimo, dosnumo, atlaidumo, priėmimo, laisvės ir meilės, bet tai perduodami suskaldome savo širdis šimtais kompromisų ir prieštaravimų. Mums labai reikia to Jono Krikštytojo bekompromisiškumo, tiesumo, aiškumo, skaidrumo ir radikalumo”, – pabrėžė jis.
„Tačiau neturime pasiduoti pagundai skelbti Gerąją Naujieną su piktumu, kad žmonės nutolę nuo Dievo. Negalime skelbti puikuodamiesi, kad mes viską žinome, tarsi būtume šventuoliai. Esame kviečiami liudyti tiesą su pagarba ir atjauta kitam žmogui, žinodami, kad ir patys esame trapūs ir reikalingi tiesos radikalumo bei kartu jos perkeičiančio švelnumo”, – teigė K. Kėvalas.
