Krikščionių sąjungos (KS) Taryba savo posėdyje atkreipė Lietuvos visuomenės dėmesį į pastaruoju metu padažnėjusius atvejus, kuomet sakralinėse ir istorinės pagarbos vertose vietose vyksta tam visiškai netinkami renginiai.
„Šių metų liepos 1 dieną įvykęs susibūrimas, populiariai vadinamas „gėjų paradu“ Vilniaus Katedros aikštėje ir vėl subūrė publiką, atvirai besityčiojančią iš krikščioniško tikėjimo tiesų ir mūsų tautos istorijos tradicijų.
Apgailestaujame, kad Vilniaus savivaldybė lengvabūdiškai leido organizuoti tokius renginius netinkamose vietose, atkreipiame dėmesį, kad prisidengdamos leidimu išduotu legaliai veikiančioms bendrijoms, savo dalyvavimą juose pabrėžtinai eksponavo ir jokio teisinio statuso neturinčios ,organizacijos‘“, – sakoma KS pareiškime.
Toliau dokumenente teigiama: „Krikščionių sąjunga kaip demokratiškoje šalyje veikianti politinė organizacija visada pasisakė už asmens ir organizacijų laisvę reikšti savo įsitikinimus bei ginti savo pažiūras. Tačiau tuo pat metu ji pabrėžia, kad kiekviena tokia raiška turi turėti savo vietą, laiką, bei sveiku protu suvokiamas raiškos formas.
Katedros aikštė nėra vieta, kurioje būtų galima demonstruoti tikėjimui ir mokslui prieštaraujančias idėjas. Katedra yra daugiau negu administraciškai suvokiami maldos namai. Krikščionybė nėra tik malda, tik religija. Tai – neatsiejama, nedaloma Lietuvos, kaip Europos valstybės, gyvensena, jos kultūra, pasaulėžiūra ir vertybinis pasirinkimas.
Vilniaus Katedra matė ne vieną niekinimą – ją siaubė užpuolikai iš carinės Rusijos, ją desakralizavo sovietinis režimas, dabar Katedrai gresia XXI amžiaus pseudokultūros pavojus.
Turime nubrėžti ribas, kurių neleistume peržengti. Tos linijos – tai ne fizinės tvoros ar ženklai ant šaligatvio plytelių. Linijos visų pirma yra bendroji viešosios kultūros ir etikos norma, kurios peržengimas jau nieko bendro neturi su tolerancija, emancipacija, laisve ir pasaulietiškumu.“
KS siūlo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pripažinti, kad dėl minėtų eitynių vietos leidimo buvo padaryta klaida ir ateityje panašių klaidų nekartoti bei atsakingai žiūrėti į reginių turinį ir pateikimo formas.