Skirtingai nei daugelis Europos valstybių, Monakas laikosi tvirtos pozicijos bioetikos klausimais – abortų, gyvenimo pabaigos priežiūros ir pagalbinio apvaisinimo technologijų srityse.
Tarptautinėje arenoje Monakas išsiskiria savo dydžiu, ekonomine galia ir kunigaikščių šeima. Tačiau yra sritis, kurioje kunigaikštystė ypač išsiskiria, nors tai dažnai lieka nepastebėta – bioetika.
Kunigaikštystė, regis, išlieka nepaveikta visuomeninių pokyčių, matomų kitose Europos šalyse, ypač ją supančioje Prancūzijoje. Šį išskirtinumą pirmiausia lemia ištikimybė valstybinei religijai – katalikybei. Naujausias to pavyzdys – kunigaikščio sprendimas 2025 metais nepasirašyti abortus įteisinančio įstatymo.
Praėjusiais metais dalis stebėtojų manė, kad Monakas gali atsisakyti gyvybę ginančios pozicijos. Siūlymas įteisinti abortus sukėlė diskusijas visuomenėje. Nuo 2019 metų abortas šalyje yra dekriminalizuotas – moterims, kurios ryžtasi šiai procedūrai, nebegresia nei laisvės atėmimo bausmė, nei bauda. Tačiau gydytojams ar akušerėms, atliekantiems abortą Monako teritorijoje, ir toliau gresia nuo penkerių iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė bei nuolatinis draudimas verstis profesine veikla.
Abortų įteisinimas sustabdytas
Monako įstatymų leidėjai siekė žengti dar vieną žingsnį ir įteisinti abortus. Tačiau šį procesą sustabdė kunigaikštis Albertas. Nors įstatymo projektui buvo pritarta didele balsų dauguma, monarchas lapkričio 25 dieną sustabdė jo priėmimą. Pasak jo, siūlomas reguliavimas neatitiko Konstitucijos 9 straipsnio, kuriame numatyta, kad „Romos Katalikų Bažnyčia yra valstybinė religija“.
Likus kelioms savaitėms iki šio sprendimo, arkivyskupas Marie-Dominique’as Davidas (Mari-Dominikas Davidas) buvo įspėjęs apie tokio įstatymo nesuderinamumą su Monako Konstitucija. Anot jo, imdamasi tokio reguliavimo šalis rizikuotų prarasti savo tapatybę. „Būkime atsargūs. Nors visa Kunigaikštystės tapatybė neapsiriboja katalikybe, be katalikybės ji nebeturėtų viso savo identiteto“, – teigė arkivyskupas.
„Būkime atsargūs. Nors visa Kunigaikštystės tapatybė neapsiriboja katalikybe, be katalikybės ji nebeturėtų viso savo identiteto“, – teigė arkivyskupas.
Monakas yra viena iš nedaugelio valstybių pasaulyje, kuriose katalikybė yra valstybinė religija. Be jo, tokią sistemą išlaiko Vatikanas, Lichtenšteinas ir Malta.
Monako vyskupijos kunigas tėvas Christianas Venardas (Kristianas Venaras) pažymi, kad tai nereiškia dvasinės ir pasaulietinės valdžios susiliejimo. „Katalikybės įtaka yra akivaizdi, tačiau kunigaikštis nesikreipia į arkivyskupą klausti, kaip valdyti valstybę“, – pažymėjo jis. Vis dėlto, anot kunigo, ši aplinkybė daro poveikį teisėkūrai: „Kaip Prancūzijoje pasaulietiškumas formuoja teisę, taip Monake katalikybė, kaip valstybinė religija, daro įtaką įstatymams.“
Užtikrinta paliatyviosios pagalbos prieiga
Nepaisant stipraus religijos vaidmens, Monako visuomenė nėra izoliuota nuo pasaulinių idėjinių srovių. „Monakas nėra nuo pasaulio izoliuota valstybė. Visuomenę veikia įvairios ideologijos, ypač vadinamoji „woke“ ideologija“, – sakė tėvas C. Venardas. Anot jo, viešojoje erdvėje nuolat vyksta kampanijos, kurioms kunigaikštystė kol kas atsilaiko.
Abortai nėra vienintelis klausimas, kuriuo Monakas išsiskiria bioetikos srityje. Šalis iki šiol atsisako plėsti pagalbinio apvaisinimo technologijų prieinamumą tos pačios lyties poroms, taip pat neseniai peržiūrėjo gyvenimo pabaigos reguliavimą.
2025 metais Monakas priėmė įstatymą, kuriuo užtikrinama paliatyviosios pagalbos prieiga ir apsauga nuo beprasmiško gydymo taikymo. Taip nuspręsta nesukti keliu, vedančiu į eutanazijos ar asistuotos savižudybės įteisinimą.
„Monakas sugebėjo be didelių konfliktų priimti gyvenimo pabaigos įstatymą, atitinkantį Katalikų Bažnyčios nuostatas, – teigė tėvas C. Venardas. – Arkivyskupijai net nereikėjo aktyviai kovoti. Svarstant įstatymą Nacionalinėje taryboje buvome išgirsti, galėjome dalyvauti diskusijose, pateikti argumentus ir prisidėti prie visiems priimtino sprendimo.“
Stebėtojų vertinimu, Monakas Europoje išlieka viena iš nedaugelio valstybių, nuosekliai ginančių gyvybę nuo pradėjimo iki natūralios mirties. Panašią poziciją taip pat išlaiko Malta, Lichtenšteinas, Andora, Lenkija ir Vatikanas.
Kai kurie analitikai popiežiaus Leono XIV vizitą į Monaką kovo 28 dieną vertina kaip solidarumo ženklą šią poziciją palaikančioms valstybėms.
