Buvęs Honkongo vyskupas, kardinolas Josephas Zenas (Džozefas Dzenas), po sausio pradžioje Vatikane vykusios kardinolų konsistorijos pateikė iš esmės teigiamą susitikimo įvertinimą, tačiau kartu išsakė ir aštrią kritiką jo organizavimui. Apie tai jis viešai prabilo tik praėjus kelioms savaitėms po renginio.
Kardinolas teigė susidaręs įspūdį, kad dalis dalyvių konsistoriją traktavo kaip sinodo tęsinį. Jo manymu, susitikimo eigą formavo popiežiaus Pranciškaus aplinkos atstovai, kurie ribojo kardinolų galimybes laisvai išsakyti nuomonę.
Pasak Zeno, konsistorija vyko sinodo stiliumi – diskusijos rengtos mažose grupėse prie apvalių stalų, o bendrų pasisakymų sesijos buvo retos ir trumpos. Per dvi 45 minučių trukmės diskusijas pasisakyti spėjo tik nedidelė dalis kardinolų, o iš keturių numatytų temų buvo aptartos tik dvi.
Kardinolas taip pat teigė, kad pirmąją susitikimo dieną dalis laiko buvo iššvaistyta. Po konsistorijos kai kurie kardinolai privačiai išreiškė susirūpinimą dėl renginio organizavimo. Kai kurie jų spėjo, kad popiežius Leonas XIV dėl Šventųjų metų užbaigimo renginių galėjo neturėti galimybės asmeniškai prižiūrėti pasirengimo susitikimui.
Zenas teigė buvęs parengęs pasisakymą apie sinodiškumą, tačiau dėl trijų minučių laiko limito galėjo pristatyti tik pagrindines mintis. Jis tvirtino išsakęs aštrią kritiką sinodui ir vadinamajai „praktinei daliai“, nors dauguma kitų kardinolų posėdyje kalbėjo santūriai.
Po pasisakymo, pasak Zeno, jis pajuto dalies dalyvių nepasitenkinimą, tačiau už susitikimo ribų sulaukė palaikymo iš tradicijai ištikimų Bažnyčios atstovų. Jis taip pat pareiškė esąs įsitikinęs, kad popiežius geba klausytis, nors pats jo reakcijos tiesiogiai nepastebėjo.
Savo kalboje konsistorijoje kardinolas Zenas pavadino proceso eigą manipuliacija, žeidžiančia vyskupų orumą, o nuolatines nuorodas į Šventąją Dvasią – beveik šventvagiškomis. Jis klausė, kokių „staigmenų“ iš Šventosios Dvasios tikimasi, jei jos turėtų paneigti tai, ką per du tūkstančius metų įkvėpė Bažnyčios tradicijai.
