Bažnyčia pradėdama Naujuosius metus meldžiasi: „Tebūna mums Dievas didžiai maloningas, telaimina mus ir tesaugo“ (Ps 66).
Pirmoji Naujųjų metų diena yra skirta pagerbti Švč. Mergelei Marijai, Dievo Gimdytojai. Efezo Bažnyčios Susirinkimas iškilmingai paskelbė tikėjimo tiesą: Marija yra Jėzaus Kristaus Motina – Dievo Gimdytoja.
Bažnyčia, skirdama Dievo Gimdytojai pirmąją metų dieną, skatina mus atidžiai žvelgti į Dievo Sūnaus Motiną ir mokytis iš jos tikėjimo ir meilės.
Marija net sunkiausiais savo gyvenimo momentais išsaugojo nepajudinamą tikėjimą Dievo Apvaizdos vedimu. Kokio didelio tikėjimo reikėjo, stovint po Sūnaus kryžiumi ir jį mirusį laikant ant savo rankų.
Marijos gyvenimas buvo pažymėtas gražiausia meile. Šios meilės šviesoje prabėgo Jėzaus vaikystė ir jaunystė iki visiško žmogiško subrendimo. Motinos Marijos meilės šviesoje brendo Jėzaus žmogiškoji prigimtis.
Jos gyvenime aiškiai matomas visiškas pasitikėjimas Dievo Apvaizda. Nuo Marijos pirmojo žodžio: „Tebūnie tavo valia“ iki užmigimo Viešpatyje matome jos nepalaužiamą pasitikėjimą Dievo vedimu. Sunkiausiais gyvenimo momentais ji nesvyruoja, nesiblaško, bet daro tai, kur įžvelgia Dievo valią.
Naujųjų metų dieną Marija stovi tarsi kelrodė, rodanti mums gyvenimo kryptį. Ta kryptis – jos Sūnus Jėzus Kristus, kurio kasdien turime ieškoti, prie jo glaustis, iš jo mokytis ir jam patikėti visus savo troškimus.
Marija, trisdešimt trejus metus gyvenusi Jėzaus artumoje, kviečia ir mus šios artumos ieškoti. Kur ją galime surasti? Jėzus Kristus prieš savo kančią įsteigė Eucharistijos auką ir liko su mumis iki pasaulio pabaigos eucharistiniais duonos ir vyno pavidalais. Švęsdami Mišias – Eucharistijos auką mes labiausiai vienijamės su Jėzumi. Todėl Mišioms ir Eucharistijos priėmimui teiktinas ypatingas dėmesys.
Tačiau mūsų dėmesys eucharistiniam Jėzui neturėtų apsiriboti tik dalyvavimu Mišiose. Labai brangi ir kita pamaldumo forma – Švč. Sakramento adoracija. Joje reikia skirti pakankamai laiko tylai – gyvam pokalbiui su čia pat realiai gyvenančiu Jėzumi. Lengviausia tai atlikti turint su savimi Šventąjį Raštą, kurį skaitome ir apmąstome, ką šią valandą mums kalba Jėzus. Tokia malda yra labai brangi, nes tyloje Dievas mums gali pasakyti tai, ko neišgirstame pasinėrę gyvenimo triukšme.
Dievo mums padovanotas žemiškasis gyvenimas yra skirtas bręsti tikėjimu ir meile.
Dievo mums padovanotas žemiškasis gyvenimas yra skirtas bręsti tikėjimu ir meile. Bažnyčia turi tūkstantmetę patirtį, kad tikėjimas ir meilė auga, kai žmogus daro gerus darbus, ir malda bendrauja su Dievu. Švč. Sakramento adoracijos laikas yra pats brangiausias, nes galime pasakyti Viešpačiui, ko mums reikia, ir klausytis, ką jis mums pasakys.
Eucharistinėje adoracijoje yra puiki proga melstis už Lietuvos dvasinį atgimimą. Šiandien mes matome daugybę pasimetusių ir kenčiančių žmonių. Kartais net kunigams ne visada pasiseka būti gerais Evangelijos liudytojais. Kur kitur, jei ne Eucharistijos artumoje, galime Dievui išsakyti savo prašymus ir troškimus.
Kai negalime realiai dalyvauti Eucharistijos adoracijoje bažnyčioje, tuomet galime adoruoti eucharistinį Jėzų ir savo namuose. Paskiriame laiko ir viską atliekame panašiai, kaip ir bažnyčioje, tik dvasiniu būdu. Viešpats palaimins mūsų pastangas; jis leidžiasi surandamas tų, kurie ieško jo artumos.
Palinkėkime vieni kitiems Dievo palaimos 2022-aisiais metais Šventojo Rašto žodžiais: „Viešpats tesaugo ir telaimina tave. Tešviečia tau jo veidas“ (Sk 6, 24 –25).
