Sausio 1 dienos vakare Romoje plačiai atlapotos ketvirtosios Šventosios durys – jas Popiežiškojoje Švč. M. Marijos Didžiojoje bazilikoje, skambant bazilikos varpui „Sperduta“, atvėrė kardinolas Rolandas Makrickas, bazilikos arkikunigas koadjutorius.
Galima sakyti, kad ketvirtųjų 2025 metų Jubiliejaus Šventųjų durų atidarymas trečiadienį pratęsė ryte Šv. Petro bazilikoje minėtą Švč. M. Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmę ir labai su ja dera, nes, galima priminti, Švč. M. Marijos Didžioji bazilika pradėta statyti 432 metais ir buvo skirta pagerbti Efeso visuotiniame Bažnyčios susirinkime paskelbtą tikėjimo tiesą, apie Mergelę Mariją – Dievo Motiną, kuri susijusi su tvirtinimu, kaip iškilmės ryte sakė popiežius, jog Kristus yra tikras žmogus ir tikras Dievas.
Šias temas galima pamatyti ir ant pačių Švč. M. Marijos Didžiosios bazilikos bareljefinių Šventųjų durų, nulietų po 2000 metų Jubiliejaus, Bažnyčiai žengiant į trečiąjį tūkstantmetį. Galima priminti, kad pati bazilika kartais simboliškai vadinama „Vakarų Betliejumi“, nes joje saugomos medinės prakartėlės, kuriose, pasak tradicijos, buvo paguldytas Kūdikėlis Jėzus, dalys. Bazilikoje taip pat yra garsioji Dievo Motinos ikonos Salus Populi Romani koplyčia. Ši ikona yra daugybės kitų pasaulio šventovėse paplitusių Dievo Motinos ikonų ir atvaizdų pirmtakė.
„Broliai ir seserys, Bažnyčia, džiaugdamasi savo Viešpaties Kalėdomis, šiandien susibūrė švęsti Dievo Motinos iškilmės ir atverti Mergelei Marijai skirtos senosios bazilikos Šventąsias duris. Patikėdami save jai, dangaus durims per kurias gavome pasaulio Šviesą, Jėzų Kristų, Išganytoją, kreipkimės į Tėvą, kad, kaip ir Marija, galėtume būtume vilties piligrimai, nešantys Kristų pasauliui“, – Šventųjų durų atidarymo apeigų pradžioje sakė kardinolas R. Makrickas.
Skambant istoriniam „Sperduta“ varpui, prie kurio kiek vėliau prisidėjo ir kiti varpai, jis atvėrė Šventąsias duris ir pirmas žengė per jas. Po jo per Duris žengė bazilikos kapitulos nariai, kunigai ir grupė tikinčiųjų. Atvėręs ketvirtąsias 2025 metų Jubiliejaus duris – galima priminti, kad penktosios ir paskutiniosios bus atvertos sausio 5-ąją Popiežiškojoje šv. Pauliaus už mūrų bazilikoje – kardinolas R. Makrickas vadovavo iškilmės Mišioms. Savo homilijoje jis supynė Jubiliejaus, Kristaus Gimimo ir Dievo Motinos iškilmių, vertingųjų bazilikos dvasinių lobių – Dievo Motinos ikonos ir Betliejaus grotos ėdžių relikvijų – temas.
„Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters“ (Gal 4, 4); pasak kardinolo, apaštalo Pauliaus žodžiai apie „laiko pilnatvę“ yra stulbinantys.
„Štai laiko pilnatvė: kai Dievas tampa žmogumi ir tai įvyksta moters, Marijos, įsčiose. Ji yra Dievo pasirinktas kelias. Ji yra daugybės žmonių ir kartų, rengusių Viešpaties atėjimą į pasaulį, atvykimo taškas. Laikas įgyja pilnatvę, kai susijungia su amžinybe – su begaliniu Dievo laiku“, – sakė R. Makrickas. Jei, anot jo, mums gerai pažįstamas „laiko nuovargis“ ir laiko praradimas, nepaisant įvairių pastangų jį išsaugoti ar papildyti, įskaitant šiuolaikines technologijas, tai laikas su Dievu niekada nėra prarastas, nuo jo niekada nepavargstama. Mergelė ir Motina yra šio laiko šerdyje: Dievui patiko per ją pakeisti mūsų laiką ir visą istoriją.
„Prašykime malonės, kad šie Jubiliejiniai metai paskatintų mus eiti link Viešpaties su tikru ir nuoširdžiu rūpesčiu savo artimaisiais, vargšais, ligoniais, tais, kurie pametė tiesos, džiaugsmo ir ramybės kelią. Visi be išimties esame pašaukti į tą pačią viltį. Visi galime eiti šiuo džiaugsmingos vilties keliu“, – sakė kard. R. Makrickas.
„Šiandien, Jubiliejinių metų pradžioje, dar kartą patikėkime Dievo Motinai savo gyvenimą, savo laiką, kad ji mus vestų pas Jėzų: laiko pilnatvę, viso laiko, kiekvieno iš mūsų laiko pilnatvę. Amen“, – meldė jis.
