Kaišiadorių garbės piliečio vardą po mirties siūloma suteikti pirmajam šio krašto vyskupui Juozapui Kuktai.
Dabartinis Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas teikime savivaldybei pažymi, kad šiemet sukanka 150 metų nuo J. Kuktos gimimo.
J. Kukta (1873–1942) Kaišiadoryse gyveno du dešimtmečius – nuo 1922 iki 1942 metų. Iš pradžių jis buvo nepriklausomoje Lietuvoje likusios Vilniaus vyskupijos dalies administratorius, o nuo 1926 metų ėjo Kaišiadorių vyskupo pareigas.
J. Kuktos pastangomis Kaišiadoryse baigta parapinės bažnyčios statyba, vėliau ji pertvarkyta į katedrą, pastatyti vyskupijos administracijos pastatai, įkurtas sodas, tapęs miesto parku.
„Kaišiadorys tapo vienu iš šešių tuo metu Lietuvoje veikusių vyskupijų centrų, pritraukusių daugybę žmonių“, – teigiama J. Ivanausko rašte.
Jis atkreipė dėmesį, kad 1931 metais J. Kuktos organizuotame Eucharistiniame kongrese Kaišiadoryse dalyvavo daugiau kaip 30 tūkst. žmonių. Be to, kasmet mieste vyko katalikiškų organizacijų suvažiavimai, kiti renginiai.
Antrojo pasaulinio karo metais J. Kuktos rūpesčiu Kaišiadoryse veikė karo belaisviams skirta ligoninė.
Dvasininkais taip pat aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje.
J. Kukta palaidotas Kaišiadorių katedros rūsyje.
Sprendimą dėl garbės piliečio vardo suteikimo priims Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba.
