Prieš daugiau nei du šimtus metų nedidelėje Oberndorfo prie Zalcburgo parapijoje, sugedus bažnyčios vargonams, gimė viena garsiausių krikščioniškų Kalėdų giesmių – „Tyli naktis“. Paprasta kunigo ir mokytojo draugystė, netikėta būtinybė ir Dievo Apvaizda pavertė šį kūrinį viso pasaulio Kalėdų simboliu, giedamu daugiau nei 120 kalbų.
„Kalvos skamba nuo muzikos“ – taip prasideda garsioji daina iš filmo „Muzikos garsai“ (1965). Jaunesnioji karta šių žodžių gal ir nebeatpažins, tačiau šis filmas neabejotinai suteikė pasaulinę šlovę gražiam Austrijos miestui Zalcburgui. Vis dėlto vos už dvidešimties kilometrų į šiaurę nuo Zalcburgo esantis nedidelis kaimelis Oberndorfas prie Zalcburgo tarptautinį pripažinimą pelnė dar šimtmečiu anksčiau.
Kaip ir Zalcburgo atveju, Oberndorfo šlovė taip pat susijusi su muzika – tik šįkart kalbame apie krikščionišką giesmę. Būtent Oberndorfo Šv. Mikalojaus bažnyčioje 1818 m. pirmą kartą nuskambėjo „Stille Nacht“ – „Tyli naktis“. Deja, šiandien šios bažnyčios neberasite: XX a. pradžioje ji buvo sunaikinta dėl dažnų Salzacho upės potvynių.
Tačiau giesmės pėdsakai išliko. Toje pačioje vietoje stovi nedidelė aštuonkampė koplyčia – „Tylios nakties koplyčia“ (Stille-Nacht-Kapelle). Jos viduje – du vitražai, vaizduojantys giesmės kūrėjus ir jų gimtąsias vietas: tekstą parašiusį Juozapą Morą (Josephą Mohrą) ir Oberndorfą bei melodijos autorių Franzą Gruberį ir Arnsdorfą.
Kunigas, gimęs be tėvo
Mohras gimė 1792 m. gruodžio 11 d. Zalcburge, vos kelių gatvių atstumu nuo namo, kuriame prieš metus mirė Wolfgangas Amadeus Mozartas. Tačiau jo gyvenimo pradžia buvo sunki: jis gimė nesantuokiniu vaiku ir niekada nepažino savo tėvo.
Dėl šios priežasties jo motina Ana turėjo surasti sūnui krikštatėvį. Vienintelis sutikęs buvo Juozapas Volmutas – keistas ir šiandien šokiruojantis faktas, kad jis buvo paskutinis Zalcburgo budelis.
Nepaisant šių aplinkybių, Juozapas Moras gavo krikščionišką išsilavinimą – Zalcburgo katedros kapelmeisteris Johanas Nepomukas Hiernle pastebėjo jo gabumus ir priėmė į chorą. Taip prasidėjo viso gyvenimo tarnystė Bažnyčiai.
Būdamas šešiolikos Moras įstojo į Kremsmiunsterio abatijos seminariją Aukštutinėje Austrijoje, vėliau grįžo į Zalcburgą studijuoti kunigystės. Tais laikais asmeniui, gimusiam nesantuokoje, norint tapti kunigu, reikėjo specialaus leidimo iš popiežiaus. Leidimas buvo suteiktas, ir 1815 m. Juozapas Moras buvo įšventintas kunigu.
Mokytojas, tapęs kompozitoriumi
Antrasis vitražas vaizduoja Franzą Gruberį. Jis gimė 1787 m. Hochburge-Ache, maždaug už 25 km nuo Oberndorfo. Vaikystėje dirbo su tėvu audėju, tačiau jo tikroji aistra buvo muzika.
Tėvui nepritarus, Franzas slapta mokėsi groti vargonais vietos bažnyčioje, padedamas vieno parapijiečio. Vėliau jis tapo muzikos mokytoju Arnsdorfe, vedė ir būtent tada susidraugavo su Juozapu Moru.
Giesmė, gimusi iš krizės
1818 m. Kūčių vakarą įvyko tai, kas galėjo baigtis katastrofa: Šv. Mikalojaus bažnyčios vargonai sugedo. Kalėdos be muzikos buvo sunkiai įsivaizduojamos.
Tada Moras prisiminė eilėraštį apie Kristaus gimimą, parašytą anksčiau. Jis surado tekstą, nubėgo pas Gruberį ir paprašė sukurti melodiją – tą pačią dieną. Laiko buvo labai mažai, tačiau Gruberis sugebėjo sukurti paprastą, giliai jaudinančią melodiją, pritaikytą gitarai.
Po kelių paskutinių repeticijų „Tyli naktis“ buvo sugiedota per vidurnakčio Mišias – taip, kaip giedama ir šiandien.
Dieviškosios Apvaizdos kelias
Po Kalėdų atvykęs meistras taisė vargonus. Paprašęs išbandyti instrumentą, Gruberis pagrojo „Tylią naktį“. Meistras buvo taip sujaudintas, kad paprašė natas parsivežti į savo parapiją.
Giesmė ėmė plisti vokiškai kalbančiuose kraštuose, patiems autoriams apie tai net nežinant. Galiausiai ji pasiekė Prūsijos karalių Frydrichą Vilhelmą IV, kuris nurodė ją giedoti visose savo imperijos bažnyčiose. Tik vėliau buvo nustatyta tikroji autorystė.
Šiandien „Tyli naktis“ giedama daugiau nei 120 kalbų visame pasaulyje.
Kaip Juozapas Moras nerado veikiančių vargonų Kūčių naktį, taip prieš aštuoniolika šimtmečių kitas Juozapas nerado vietos savo nėščiai žmonai Betliejuje. Tačiau Dievo Apvaizda ir tada, ir 1818 m. pasirinko kuklią vietą, iš kurios gimė palaiminimas visam pasauliui – Gelbėtojas Jėzus Kristus ir giesmė, kuri iki šiol vienija žmoniją Kalėdų naktį.
