„Aš ateitininkas! Ir tu – ateitininkas! Ji ateitininkė. Ir jis ateitininkas!“, – toks tekstas ne taip seniai garsiai skambėjo lietuviškose medijose, ir ne tik socialinėse. Galima susidaryti įspūdį, kad visur prisiveisė tų ateitininkų. Na, kažkuria prasme tai yra tiesa. Tačiau, galbūt ne tiek prisiveisė ir dabar jie rodosi per televizorius ir mobiliųjų įrenginių ekranus, kiek jų daug yra nuo seno (galbūt ką nors nustebins faktas, kad šiuo keistu žodžiu vadinosi ir iškilus lietuvių filosofas Antanas Maceina ar Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis).
Todėl nenuostabu, kad 2020-ieji Lietuvoje buvo paskelbti „Ateitininkų metais“, kuomet organizacija minėjo savo 110-ąjį gimtadienį. Vis dėlto, nors ateitininkija yra viena seniausių ir gausiausių lietuviškų organizacijų, ypatingai daug prisidėjusi prie Lietuvos tautinio, kultūrinio ir dvasinio augimo, šiais laikais jos pavadinimas ne vieną gali priversti kilstelti antakį ir susimąstyti, ar ateitininkai nėra kokia nors ateistų atmaina. Tikriausiai atsakymas „nėra“ labai daug nepadės, bet galbūt padės užuomina, kad ateitininkų šūkis skamba taip: „Visa atnaujinti Kristuje!“.
Ir iš tiesų, žodis „ateitininkai“ kilęs nuo „Ateities“ žurnalo pavadinimo, aplink kurį spietėsi pirmosios jaunuolių kuopelės, iš kurių vėliau išsivystė Ateitininkų federacija. Dabar ją sudaro jaunučių, moksleivių, studentų ir sendraugių ateitininkų sąjungos, veikia vaikų ir moksleivių kuopos, studentų klubai, organizuojamos akademijos, garsiosios stovyklos Berčiūnuose, toliau leidžiamas žurnalas „Ateitis“ ir visokeriopai ugdomi ateities lyderiai. Ateitininkai vadovaujasi penkiais principais – katalikiškumo, tautiškumo, inteligentiškumo, šeimyniškumo ir visuomeniškumo, – kuriuos nuolat siekiama įgyvendinti organizacijos veikloje. O ji, kaip minėta, ne tik sena, bet ir gausi. Šiuo metu ateitininkija vienija daugiau nei du tūkstančius narių ir kandidatų Lietuvoje ir Europoje (Airijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje ir Vokietijoje), o taip pat Šiaurės Amerikoje, kur ši veikla nenutrūkto net okupacijos metais. Pristatymo pabaigai pravartu būtų paminėti, kad organizacijai vadovavo tokios iškilios asmenybės, kaip Pranas Dovydaitis, Stasys Šalkauskis, Kazys Pakštas ir kiti.
Minėtieji asmenys ėjo Federacijos pirmininko pareigas, o šiuo metu jų pėdomis žengia ir antrąją pirmininko kadenciją baigia Vytis Turonis, teisininkas ir visuomenės veikėjas. Buvusios Federacijos generalinės sekretorės Brigitos Čiužaitės kalbinamas, artėjančio ateitininkų Suvažiavimo proga, kuris vyks balandžio 6-7 dienomis istoriniuose Ateitininkų rūmuose Kaune, jis pasidalijo keliomis mintimis apie vadovavimą tokios svarbos ir masto organizacijai, vildamasis, kad ateinantieji tarnauti į svarbiausias pozicijas Federacijoje pasimokys iš klaidų, perims ir tęs gerąją praktiką bei įpūs naujų vėjų.
Vytis mini, kad kandidatuodamas Federacijos pirmininko rinkimuose, savęs vertu nelaikė, tačiau širdyje jautė kvietimą priimti šią tarnystę, jei tik būtų išrinktas. Sėkmės atveju, jam buvo svarbu veikti su tais žmonėmis, kurie ne tik mato tam tikras organizacijos problemas, bet ir jos potencialą, nori pasiekti konkrečių rezultatų bei turi tam motyvacijos. Į juos ir buvo dėtos viltys, kad, dirbant kartu, galima gauti daug ir gražių vaisių.
Žinoma, ir svajoti galima daug ir gražiai, tačiau tikslams pasiekti reikalinga struktūra, aiškūs tikslai ir darbo modeliai. Savo kadencijų metu Vytis įvedė, jo manymu, pasiteisinusį Ateitininkų federacijos Valdybos darbo modelį. Į ją buvo pradėti įtraukti ne paprasti sąjungų atstovai, o jų pirmininkai, kurie turi teisę ir galią daryti greitus sprendimus bei geriausiai išmano savo sąjungos situaciją. Valdyba tapo lygiųjų susibūrimu, kuriuos lygiais padaro ne jų statusas, bet atsakomybė.
Kitas svarbus sprendimas buvo priimtas siekiant išgryninti Suvažiavime renkamų kabinetų vadovų ir jų komandų veiklos sritis. Šiuo metu Suvažiavime išrinkti valdybos nariai yra pasiskirstę į keturias veiklos sritis: Atstovavimo ir bendradarbiavimo, Turto, Ugdymo ir Pastoracinę. Visi jie veikia savo baruose ir yra pasiekę gražių rezultatų. Pavyzdžiui, visiškai neseniai Lietuvos Respublikos Seime pradėjo veikti laikinoji Bendradarbiavimo su ateitininkų federacija grupė, o Lietuvos kraštų, kuriuose veikia ateitininkai, dvasios vadai pradėti telkti ir jungti, įgyvendinti bendrą pastoracinį planą, o tai naudinga ne tik Federacijos narių sielovadai, bet ir patiems kunigams, kurie dirbdami pavieniui neretai jaučia bendrystės trūkumą.
Žinodami specifines veiklos sritis, kuriose veikia kabinetai, ir pažindami save bei savo talentus, ateitininkai dabar kviečiami iš anksto svarstyti, kuriame lauke jaučiasi pašaukti dirbti bei kelti savo kandidatūras. Tiesa, kaip pamini ir dabartinis Ateitininkų federacijos pirmininkas, kai kurie žmonės turi ypatingą dovaną pastebėti talentus kituose, tad tiek jie, tiek visi kiti yra raginami ne tik kelti savo kandidatūras, bet ir pasiūlyti kitus organizacijos narius. Panašu, kad toks veiklos modelis tikrai pasiteisino. Jau seniai dėl Ateitininkų federacijos strategijos įgyvendinimo nebuvo susitelkęs toks būrys skirtingų kartų ir kraštų organizacijos narių.
Brigitai Vyčio paklausus apie vieną svarbiausių pastarųjų metų ateitininkų darbų – strategijos sukūrimą ir jos įgyvendinimą – Vytis atsakė, kad neseniai vykusio Federacijos Strateginio savaitgalio metu, organizacijos lyderiai SSGG (stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių) analizės metodu išsigrynino būtent tokius dalykus, kuriuos ir atliepia strategija. Vadinasi, ji nėra iš piršto laužta. Negana to, ji ir buvo kurta taip ir tam, kad nebūtų tik formalus dokumentas, reikalingas projektų paraiškoms, bet teikiantis realią naudą. Pirmasis naujos strategijos (kuri, beje, kaip tik ir pradėta rengti 2020-aisiais, t. y. Ateitininkų metais) tikslas, labai tinkamai ir aiškiai įvardijo, kad Jėzus Kristus turi būti organizacijos ir kiekvieno nario gyvenimo ir veiklos centre. Vyčio manymu, šio tikslo katalikiškai organizacijai teisinti tarsi ir nereikia, tačiau verta priminti, kad visoje darbų, projektų ir veiklų gausoje, tai, kas svarbiausia, gali ir pasimesti. Todėl jo įgyvendinimo reikia siekti aktyviai, o jo įrašymas pirmu numeriu strategijoje, nors automatiškai šito negarantuoja, tačiau bent jau parodo kryptį. Negana to, šis strateginis tikslas pasitarnauja ir platesnei tikinčiųjų bendruomenei, mat vienijami dvasios vadai, švenčiamos ateitininkų mišios, kurios atviros ir kitiems maldininkams. Pirmininko teigimu, ką gali ir pradeda duoti ateitininkija, tai leisti tikintiesiems ir dvasininkams pajusti vienas kito petį, statant Kristaus Karalystę ir tiesiant kelią į žmonių širdis bei patiems augant Kristuje.
Vytis Turonis taip pat priminė, kad būti pirmininku nereiškia galėti daryti tai, ką tik sugalvoji. Norint kažką prasmingo nuveikti, šias vadovaujančias pareigas einantis asmuo turi nuolat bendrauti ir bendradarbiauti su kitais Federacijos organais ir vienetais, skirtingų kraštų žmonėmis ir, ypatingai, su Sekretoriatu, kuris yra Ateitininkų federacijos valdybos kojos ir rankos. O veiklos galimybių ir vietos idėjų realizavimui tikrai yra daug!
Galiausiai, paklaustas, dėl ko labiausiai džiaugiasi, turėdamas omenyje savo tarnystę ateitininkijai, Vytis atsakė, kad didžiausia sėkme laiko dovaną savo širdyje išlaikyti pakankamai meilės organizacijai ir jos nariams net sunkiausiais šios tarnystės momentais. O šiose pareigose tai laikytina dideliu iššūkiu. Todėl Pirmininkas solidarizuojasi ir su kiekvienu kitu Federacijos savanoriu, kuris jai atiduoda daug savęs, bet galbūt ne visada mato to darbo vaisių. Nepaisant to, svarbu atpažinti, kad ši atnaša iš tiesų yra kvapni ir gera.
Jei norite sužinoti daugiau, kviečiame pasiklausyti ištraukos iš Brigitos Čiužaitės ir Vyčio Turonio ateitininkų jutubo kanale.
