Artėjant Seimo rinkimams, dalis politinių partijų žada taisyti ankstesnės valdžios pradėtas švietimo reformas.
Taip pat tarp partijų akcentuojamų prioritetų – didesnės algos pedagogams, atotrūkio tarp švietimo įstaigų ir pasiekimų mažinimas, sklandaus įtraukiojo ugdymo proceso užtikrinimas.
Naujienų agentūra BNS tęsia antrąją straipsnių ciklo dalį, parengtą artėjant rinkimams į parlamentą. Joje dalyvaujančių partijų klausiame apie svarbiausius kadencijos darbus, jų siūlymus mokesčių, gynybos, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.
Šioje ciklo dalyje pateikiame parlamentinių partijų ir tų politinių jėgų, kurios apklausose perlipa 5 proc. barjerą, reikalingą patekimui šį Seimą, atsakymus.
Ketvirtoje straipsnių ciklo publikacijoje partijų klausėme, ar jos imtųsi švietimo reformos. Atsakius teigiamai, teiravomės, ką politinės jėgos keistų šioje srityje.
Partijų atsakymai pateikiami politines jėgas išrikiuojant abėcėlės tvarka.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
Demokratų ambicija Lietuvai – švietimo sistemos lankstumas ir teikiamų paslaugų įvairovė bei jų visuotinis prieinamumas. Taip pat – mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, dėstytojų, mokslininkų tyrėjų, vadovų atliekamas funkcijas atitinkantis atlygis.
Taip pat numatyti darbai: mokyklų uždarymo stabdymas, atsižvelgiant tik į ekonominius skaičiavimus, naujų mokyklų modelių, atitinkančių XXI a. iššūkius, kūrimas, mokinių skaičiaus klasėse mažinimas.
Mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kanceliarinių išlaidų kompensavimas, pagalba įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, biurokratijos mažinimas. Jungties tarp įvairių švietimo sistemos dalių stiprinimas.
Laisvės partija
Švietime, visų pirma, būtina užbaigti šiuo metu tvyrantį chaosą, ištaisyti padarytas klaidas bei iki galo įgyvendinti Nacionaliniame politinių partijų susitarime dėl švietimo užsibrėžtus tikslus. Turime užtikrinti mokytojų atlyginimų didėjimą iki 130 proc. VDU, pasiekti, kad visoms mokykloms netrūktų naujoms ugdymo programoms reikalingų mokymo priemonių, padėti mokykloms geriau prisitaikyti prie įtraukiojo ugdymo iššūkių.
Ilgesnėje kadencijos perspektyvoje turime pasiekti proveržį kovoje su patyčiomis, pagerinti mokytojų darbo sąlygas ir atnaujinti karjeros modelį, kad jis sudarytų galimybes gauti ne tik didesnius atlyginimus, tačiau ir atvertų daugiau galimybių tobulėti, užsiimti įvairesnėmis veiklomis. Taip pat sparčiau statyti naujas ugdymo įstaigas didmiesčiuose, pertvarkyti Nacionalinę švietimo agentūrą, kad ateityje pokyčiai būtų įgyvendinami apgalvočiau.
Liberalų sąjūdis
Pastaruosius dešimt metų pokyčių švietime įvyko tiek daug, kad šiuo metu reikia ne esminių reformų, o stabtelti ir atidžiai išanalizuoti, kas veikia, kas ne. Bet kokios švietimo naujovės turi būti pagrįstos, į pokyčius privaloma įtraukti bendruomenes, itin svarbu atlikti simuliacijas prieš įdiegiant naujoves realybėje.
Sieksime sumažinti įtampas ir nuovargį, šiuo metu tvyrantį bendrojo ugdymo sistemoje. Dėl šios priežasties neinicijuosime naujų pertvarkų, kurios tik dar labiau apsunkintų padėtį, tačiau atidžiai stebėsime vykstančius procesus ir taisysime išryškėjančias klaidas.
Pagrindinis darbas šioje srityje bus stiprinti pedagogų korpusą, darbo sąlygas ir kompetencijas, auginti pasitikėjimą mokytoju, pagalbos specialistu, mokyklos vadovu. Suteiksime papildomas galimybes ir atsakomybes mokyklos bendruomenei priimant sprendimus visais mokyklos darbo organizavimo aspektais. Inicijuosime švietimo inovacijų fondą, skirtą mokykloms, mokytojams ir nevyriausybinėms organizacijoms diegti ugdymo inovacijas.
Lietuvos regionų partija
Šiuo metu priešinamos privati ir valstybinė švietimo-ugdymo sistemos. Sieksime, kad mokymosi sąlygos, įpareigojimai ugdymo įstaigoms ir pedagogų bei kitų sistemos darbuotojų apmokėjimas būtų vienodas, taip panaikinant egzistuojančią priešpriešą. Taip pat sieksime, kad būtų peržiūrėta mažoms valstybinėms mokykloms kenksminga klasių formavimo tvarka atsižvelgiant į realią situaciją ir regionų poreikius.
Lietuvos socialdemokratų partija
Lietuvos švietimo sistemoje žodis „reforma“ tapo keiksmažodžiu, ir dėl to reikia padėkoti dabartinei valdžiai. Net trys ketvirtadaliai mokytojų yra demotyvuoti vykdomų skubotų ir tinkamai neparengtų pertvarkų, jos kelia dideles įtampas.
Todėl per ateinančią kadenciją švietimo sistemoje mes pirmiausia atstatysime pusiausvyrą švietimo sistemoje, šalinsime konservatorių ir liberalų padarytas klaidas dėl įstaigų tinklo, ugdymo programų atnaujinimo, vadovėlių bei egzaminų tvarkos. Mes taip pat laikysimės 2021 metų parlamentinių partijų pasirašyto susitarimo dėl švietimo politikos iki 2030 metų ir jame numatytų įsipareigojimų. Viešinsime, kas iki šiol yra nuveikta įgyvendinant šį susitarimą, ir kam būtina skirti didesnes pastangas.
Sieksime, kad šis susitarimas taptų nacionaliniu, įtraukiant švietimo darbuotojų profesines sąjungas, mokyklų ir tėvų atstovus, kitas organizacijas. Kitos mūsų prioritetinės kryptys: netolygumų tarp įvairių švietimo įstaigų mažinimas, nevalstybinių įstaigų veiklos sureguliavimas, visuotinis ir kokybiškas ikimokyklinis ugdymas, mokytojų, taip pat švietimo pagalbos specialistų ir mokinių padėjėjų tinkamas parengimas, pritraukimas ir išlaikymas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
(…) Mes išsaugosime mokyklas regionuose, pasirūpinsime, kad bakalauro studijos studentams būtų nemokamos.
(…) Švietimas turi būti prieinamas visiems, visi vaikai ir jaunimas privalo turėti vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą, nepriklausomai nuo jų tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios ar kitų aplinkybių. Tai apima ir fizinį prieinamumą – mokyklų tinklas, infrastruktūra, ir finansinį prieinamumą – stipendijos, subsidijos. Sieksime išlaikyti esamą mokyklų tinklą regionuose.
Švietimo sistemos turi užtikrinti aukštą mokymo ir mokymosi kokybę visuose švietimo lygmenyse – nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo – ir vienodą ugdymo kokybę visoje Lietuvoje – mieste ir kaime. (Sieksime – BNS) sutelkti pedagogų, visos mokyklos bendruomenės pastangas mokinių individualybei atsiskleisti, pasiekti maksimalių jų galias atitinkančių ugdymosi rezultatų ir asmenybės brandos, suformuoti prielaidas sėkmingai profesinei karjerai, atsakingai visuomeninei veiklai ir saviraiškai, civilinei saugai ir pilietiniam veikimui, ekologinio švietimo ir sveikatinimo programų įgyvendinimui, jaunimo sąmoningumui aplinkos apsaugos svarbos klausimais didinti.
Švietimo politika turi skatinti inovacijas ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių visuomenės ir darbo rinkos poreikių. Švietimo sistemos turi būti pritaikytos visiems mokiniams, įskaitant tuos, kurie turi specialiųjų poreikių. Švietimo politika turi būti orientuota į ilgalaikius tikslus ir užtikrinti tvarų švietimo sistemos vystymąsi, atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir globalias tendencijas.
Efektyvi švietimo politika reikalauja bendradarbiavimo tarp vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, tėvų ir tarptautinių institucijų. Švietimo politika turi būti atvira visuomenei, o jos formavimas ir įgyvendinimas turi būti skaidrus ir atsakingas. Tai apima reguliarų švietimo politikos vertinimą ir tobulinimą, remiantis duomenimis ir moksliniais tyrimais.
„Nemuno aušra“
Švietimo bendruomenė pavargo nuo reformų ir nusipelno stabilaus periodo. Dėl to įsipareigojame taisyti pradėtų reformų klaidas, pavyzdžiui, mokinių skaičiaus klasėje nelaikyti kokybiniu švietimo sistemos veiklos rodikliu sprendžiant dėl lėšų skyrimo, stabdyti tolesnį mokyklų centralizavimą regionuose ir kartu užtikrinti tinkamas priemones, pavyzdžiui, savalaikį programas atitinkančių vadovėlių išleidimą.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Didelį impulsą teigiamiems pokyčiams davė kadencijos pradžioje inicijuotas partijų Švietimo susitarimas. Šią kadenciją investicijos į švietimą išaugo 53 proc., mokytojų darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo 77 proc., mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų – 83 proc., mokslo finansavimas išaugo 2,4 karto.
Atnaujinome 260 mokyklų, parama įtraukiajam ugdymui išaugo dvigubai, įsteigėme regioninius ir nacionalinį įtraukaus ugdymo centrus. Sėkmingai įgyvendiname Tūkstantmečio mokyklų programą, kuri atnešė didžiausias investicijas į mokyklas per nepriklausomybės laikotarpį, įsteigėme regioninius STEAM centrus, o sustiprinę mokyklų tinklą atvėrėme daugiau galimybių kokybiškam švietimui.
Toliau turime atkakliai siekti sudaryti geriausias galimybes kiekvienam vaikui. Mažinti pasiekimų atotrūkius ir užtikrinti, kad visos mokyklos būtų pilnai pasirengusios dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas. Stiprinti Nacionalinę švietimo agentūrą, kaip šiuolaikišką švietimo kompetencijų centrą, toliau gerinti pedagogų darbo sąlygas ir socialinę – emocinę aplinką, kad profesija būtų patraukli tiek jaunam, tiek vyresniam. Mūsų tikslas – ugdyti kūrybingas, atviras, atsakingas asmenybes, pasirengusias gyvenimui.