Valdžios atstovai nebesislepia ir kalba atvirai: „mūsų sprendimai skirti priversti visus skiepytis!” Užsikrėtimų skaičiaus mažinimas, rizikos grupių apsaugojimas, mirčių išvengimas jau nebėra tie tikslai, į kurių pasiekimą dedamos visos pastangos.
2021-10-19 Seime praktiškai vieningai valdančiosios daugumos balsais patvirtintas įstatymas dėl privalomų COVID – 19 testų apmokėjimo darbuotojo lėšomis. Nuo 2021-10-22 įsigaliosiantis operacijų vadovo sprendimas, numatantis, kad „galimybių paso” neturintys asmenys gali nusipirkti būtinųjų prekių tik jei užtikrinamas 30 kv.m. plotas vienam asmeniui. Nuo 2021-10-16 įsigaliojusi prievolė studentams testuotis savo lėšomis kas 48 val.
Visa tai rodo vieną dalyką, kad šios valdžios tikslas – sudaryti nepakeliamas sąlygas neskiepytam žmogui gyventi kasdienį gyvenimą. Stebint šias tendencijas kyla klausimas, o kur yra riba tarp to, kokie „skiepyti raginantys” sprendimai dar yra teisėti, o kokie jau peržengia legalumo ribas? Ar apskritai egzistuoja dar kokie nors kriterijai ir kas juos nustato? O gal teisėta (ir savaime suprantama teisinga) yra viskas, ką valdžia įtvirtina?
Kaip ten bebūtų, panašu, jog nemaža dalis visuomenės šiandien gyvena pagal kažkada Martin Luther King. Jr. išsakytus žodžius:„One has a moral responsibility to disobey unjust laws” („turime pareigą nepaklusti neteisingiems įstatymams” aut past.). Ir tai yra liūdna, nes teisė praranda savo prasmę ir paskirtį.
