„Koronaviruso pandemija aiškiai parodė, kad šeima yra pasaulio bendruomenės iššūkių barometras, bet taip pat ir vieta, geriausiai pasirengusi padėti žmonėms įveikti šiuos iššūkius“, – sakė naujasis Popiežiškojo Jono Pauliaus II santuokos ir šeimos teologijos instituto vadovas mons. Philippe’as Bordeyne.
Spalio 22 d. per oficialų instituto mokslo metų atidarymą Bordeyne’as, buvęs Paryžiaus Katalikiškojo instituto rektorius, sakė, kad Romos centras, sutelkęs dėmesį į daugiadisciplininius santuokos ir šeimos gyvenimo tyrimus, negali ignoruoti nei pandemijos poveikio, nei jos sukelto socialinio spaudimo ir nelygybės.
Šeima yra pasaulinių iššūkių barometras. Ją giliai paliečia didieji mūsų laikų sukrėtimai: nedarbas ir skurdas, masinė migracija, skaitmeninė revoliucija, kartų atotrūkis, nepagarba žmogaus gyvybei, ekologinė krizė.
Taip pat jis teigė, kad „šeima šiais audringais laikais gana gerai laikosi. Šeima, pagrįsta vyro ir moters sutuoktinių meile, maitinama kartų prieraišumo ir abipusės pagarbos, nepaisant visų aplinkybių, sugeba išsaugoti ramybės ir džiaugsmo, šventės, solidarumo, neatlygintinumo, atsitraukimo erdves, kurios leidžia jai išrasti naujus gyvenimo būdus, naudingus ne tik namams, bet ir platesniam socialiniam gyvenimui.“
Bordeyne’o paskyrimas buvo laikomas paskutine popiežiaus Pranciškaus pradėto instituto pertvarkymo proceso dalimi. Nors popiežius sakė, kad tie, kuriuos jis rengia tarnauti šeimoms, turi turėti platesnį supratimą apie iššūkius, su kuriais šiandien susiduria šeimos, kritikai nerimavo, kad jis susilpnina dėmesį tradiciniam Bažnyčios mokymui apie santuoką ir šeimos gyvenimą.
Spalio 22 d. kalboje monsinjoras sakė, kad popiežiaus Pranciškaus pokyčiai rodo, jog „jos misija ir toliau iš esmės lieka teologijos srityje, nes ji semiasi išteklių iš krikščioniškojo tikėjimo“, tačiau jos pasiūla buvo išplėsta ir apima „ryžtingesnį dialogą su visais mokslais, kurie liečia santuoką ir šeimą, taip pat atvirumą kultūrų ir socialinių bei ekonominių kontekstų įvairovei“.
„Kartu, nuspręsdamas išlaikyti Jono Pauliaus II globą mūsų institutui, popiežius Pranciškus pakvietė mus puoselėti šventojo lenkų popiežiaus teologinį ir pastoracinį rūpestį santuoka ir šeima“, – teigė jis.
Bordeyne taip pat ragino studentus ir dėstytojus nepamiršti, kad šeimos yra ne tik jų studijų ir rūpesčio objektas, bet į jas reikia žiūrėti kaip į subjektus, turinčius išminties ir patirties, kuria galima dalytis, taip pat ir Bažnyčios misionieriškoje veikloje. Instituto kancleris arkivyskupas Vincenzas Paglia darbuotojams ir studentams sakė, kad „gyvybę teikiančio ryšio tarp kiekvienos atskiros šeimos“ ir visos Bažnyčios skatinimas yra pastoracinis iššūkis.
„Santuokinės vyro ir moters sąjungos susiaurinimas iki individualaus ir privataus matmens yra nepataisomas asmens ir bendruomenės nuskurdinimas“, – sakė jis. Ir „pati krikščionybė nebuvo apsaugota nuo individualizmo viruso“.
Arkivyskupas citavo į pensiją išėjusio popiežiaus Benedikto XVI encikliką „Spe Salvi“ („Išgelbėti viltimi“), kurioje buvo prašoma „Kaip galėjo išsivystyti mintis, kad Jėzaus žinia yra siaurai individualistinė ir skirta tik kiekvienam žmogui atskirai? Kaip priėjome prie tokio „sielos išganymo“ aiškinimo kaip bėgimo nuo atsakomybės už visumą ir kaip priėjome prie to, kad krikščioniškąjį projektą suvokėme kaip savanaudiškas išganymo paieškas, atmetančias tarnavimo kitiems idėją?“
„Šeima yra iniciacijos į bendruomenės gyvenimą vieta, o ne tik jos kaip poros malonumų priedėlis, – teigė Paglia. Ji yra „svetinga bendruomenė, priimanti pasaulį“.
„Krikščioniškuoju supratimu, – sakė jis, – jokia dovana, jokia charizma, joks sukurto gyvenimo palaiminimas nėra tiesiog sau, bet jie skirti Bažnyčios ugdymui ir pasaulio gerovei“.
